Net 70 procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo. Motinų įsčiose pradedame savo gyvenimą turėdami jo net 99 procentus. Senatvėje vandens kiekis organizme sumažėja iki 55 procentų. Todėl galima drąsiai teigti, kad senėjimas – tai vandens netekimo organizme procesas.
Vandens trūkumo pasekmės organizmui
Turint omenyje vandens kiekį svarbiausiuose organuose, nesunku nuspėti, kokių pasekmių gali turėti nuolatinis skysčių trūkumas. Ir šiuo atveju ne tiek svarbu, kiek jų gauna organizmas, o kiek pašalina. Organizmas netenka skysčių ne tik per inkstus su šlapimu – didelis jų kiekis išskiriamas prakaituojant. Su šlapimu netenkama apie 48 procentus, su prakaitu – 34 procentus vandens.
Skysčių netekimas ir vandens poreikis priklauso nuo klimato, metų laiko, fizinio krūvio. Netekus vos 2 procentų skysčių padidėja kraujo klampumas, pažeidžiamas audinių aprūpinimas deguonimi ir energija. Į šiuos veiksnius organizmas reaguoja troškuliu. Žmogui netekus 12 procentų skysčių, būtina medicinos pagalba, o kai netenka 20 procentų – jis miršta.
Toksinai ir detoksikacijos procesas: vandens vaidmuo
Toksinai nuolat patenka į žmogaus organizmą su maistu, buitine chemija ir kosmetika. Svarbiausia, kad jie tirpsta riebaluose. Patekę į organizmą, kaupiasi riebaliniame audinyje. Todėl kuo daugiau žmogus turi riebalų, tuo daugiau toksinų. Galvos smegenys – organas, taip pat turintis riebalų. Čia susikaupę toksinai atveria kelią tokioms ligoms kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos.
Detoksikacija – labai sudėtingas procesas. Nuodai pašalinami iš organizmo tuomet, kai jie pavirsta vandeniu. Tai vyksta dviem etapais. Iš pradžių riebaluose tirpstantys toksinai tampa tarpiniu produktu, paskui pavirsta vandeniu ir pašalinami. Labai svarbu, kad aktyvus būtų antrasis etapas, nes labai dažnai tarpiniai produktai būna nuodingesni nei pirminis nuodas. Bet jei nėra vandens, nėra riebalų tirpimo proceso ir toksinai nepašalinami iš organizmo.
Kiek vandens reikia gerti kasdien ir kada?
Mokslininkai apskaičiavo, kad 1 kilogramui svorio vidutiniškai reikia 30 miligramų vandens, ir būtent švaraus.
Tad esant 50 kilogramų svoriui paros norma – pusantro litro. Kuo didesnis svoris, tuo daugiau reikia vandens. Bet daugeliui išgerti du ir daugiau litrų vandens labai sunku. Juk tam tikrą kiekį vandens gauname su kitais skysčiais – arbata, sriuba ir maistu. Tačiau pusantro litro – būtinas minimumas.
Jei tvyro karštas oras, sportuojama, einama į pirtį ir dirbama kenksmingomis sąlygomis, vandens reikia vartoti daugiau. Vandenį patartina gerti ne stiklinėmis, o po truputį visą dieną. Tuomet jis veiksmingiau įsiskverbia į ląsteles, ypač karštomis vasaros dienomis. Atsikėlus reikėtų išgerti stiklinę šilto parūgštinto vandens, pavyzdžiui, su citrinos griežinėliu. Tai padeda pažadinti ir galvos smegenis. Vanduo su šlakeliu citrinų sulčių ar obuolių acto – puiki priemonė, kad organizmo neužvaldytų rūgštys. Jas sukelia toksinų sankaupos, o tai iš esmės reiškia organizmo senėjimą. Šį procesą padeda pristabdyti ir rytą išgerta parūgštinto vandens stiklinė.
Didelę dalį vandens išgeriame pirmą dienos pusę. Paskutinį kartą – ne vėliau kaip dvi valandos iki miego. Tuomet nereikės keltis naktį. Norėdami būti sveiki, tarp valgymo ir vandens gėrimo darykite pertrauką. Gerkite 15 minučių, dar geriau 30 minučių iki valgymo ir 45 minutes – naudingiau 60 minučių – po valgio. Kuo sunkesnį maistą valgėte, kuo daugiau suvartojote mėsos, tuo ilgesnė turi būti pertrauka tarp valgymų.
Kavos įtaka hidratacijai ir troškulio signalai
Retas kuris nepradeda dienos nuo kavos. Šis populiarus rytinis gėrimas skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl gerdami kavą vandens suvartojame mažiau nei pašaliname. Kava nėra nekaltas gėrimas, nes turi ir toksinų. Organizmui išvalyti reikia išgerti daugiau vandens nei paprastai. Vienas kavos puodelis – tai papildoma stiklinė vandens prie dienos normos.
Paplitusi nuomonė, kad organizmas protingas ir žino, kiek jam reikia, todėl gerti vandenį reikia tada, kai juntamas troškulys. Tačiau troškulys atsiranda tuomet, kai organizmui jau trūksta vandens. Tai tolygu pagalbos šauksmui. Specialistų teigimu, troškulį dažnai įvertinę kaip alkį, puolame prie maisto, užuot išgėrę vandens. Vyresnio amžiaus žmonėms sumažėja skysčių netekimo pojūtis, todėl jie nustoja jausti troškulį. Dėl to nereikėtų pasikliauti organizmo išmintingumu, o įprasti vandenį gerti po truputį ir nuolat.
Per didelio vandens kiekio rizika ir kam reikia gerti daugiau?
Bet jei vandens išgeriama daugiau nei norma? Ne veltui gydytojas siunčia pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, jei pacientas geria labai daug vandens. Tai gali būti diabeto požymis. Net jei šios ligos nėra ir inkstų funkcija gera, į tai nereikia numoti ranka.
Kai geriama daug vandens – ir ne mineralinio – pašalinama daug druskų, atsiranda natrio ir kalio stygius. Tai gali turėti poveikį galvos smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui. Prie rizikos grupės asmenų, kuriems būtina gerti daugiau vandens nei norma, priklauso turintys nuolatinį sąlytį su nuodingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, rūkaliai, kurių darbas susijęs su mineralinėmis trąšomis ir buitinės chemijos priemonėmis. Daugiau vandens reikia gerti sergant, kai vartojami antibiotikai ir kiti vaistai ar atliekama detoksikacija.
Kokį vandenį rinktis?
Geriau gerti vandenį iš stiklinio butelio. Plastikas, ypač esant aukštesnei nei 25 laipsnių temperatūrai, gali tapti nuodinga ir net kancerogenine medžiaga, sukeliančia ar skatinančia vėžinių ligų vystymąsi. Namų sąlygomis kaitinti vandenį iš čiaupo, leisti jam nusistovėti ar filtruoti nėra veiksmingiausi būdai. Pakartotinai virtas vanduo net pavojingas, tampa nuodingas, ypač iš plastikinių arbatinukų. Vienintelis, specialistų teigimu, tinkamas variantas – užšaldytas vanduo. Bet atšildyto vandens negalima ilgai laikyti, nes jis praranda naudingąsias savybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.