Lietuvos gyventojų mirtingumo statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: daugiau nei pusė mirčių siejamos su kraujotakos sistemos ligomis. Nors bendras mirtingumas mažėja, ši pagrindinė priežastis išlieka ilgus metus. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė pabrėžia, kad situacija nėra beviltiška ir gali būti pakeista bendromis sveikatos politikų ir visuomenės pastangomis.
Lietuvių mirtingumo statistika: pagrindinės priežastys ir tendencijos
Antroje vietoje po kraujotakos sistemos ligų rikiuojasi piktybiniai navikai, sudarantys 18,4 proc. visų mirčių. Trečioje – COVID-19 liga, lėmusi 6,1 proc. visų mirčių. Profesorė J. Čelutkienė pastebi, kad nors sumažėjęs mirtingumas džiugina, nuolatinis kraujotakos sistemos ligų dominavimas kaip pagrindinė mirties priežastis kelia rimtą susirūpinimą, nes ši tendencija nesikeičia jau daugelį metų.
Prevencija – raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, situacija skiriasi: ten pirmaujančia mirties priežastimi tapo onkologinės ligos, o kraujotakos sistemos ligos atsidūrė antroje vietoje.
„Šiose šalyse mirties nuo kraujotakos ligų atvejai sudaro apie 30 proc. visų mirčių, ten pirmauja onkologinės ligos. Nuspėti onkologines ligas kur kas sunkiau negu kraujotakos sistemos ligas, kurių dažnu atveju galime išvengti pasirinkę tinkamą prevenciją. Vien gydytojų planų ir gerų norų nepakaks norint pakeisti situaciją, visuomenė irgi turi turėti planą, kaip pagerinti savo sveikatą, ir imtis veiksmų“, – sako J. Čelutkienė.
Profesorė akcentuoja, kad norint užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, ypač svarbu nuolat stebėti cholesterolio kiekį kraujyje. Padidėjęs cholesterolis yra aiškus signalas apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Jeigu cholesterolis jau yra per didelis, būtini ne tik gyvenimo pokyčiai, bet dažnu atveju – ir vaistai. Vieni saugiausių kardiologinių vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį ir užkertančių kelią kitoms kraujotakos sistemos ligoms, – statinai.
Jie leidžia gyventi ilgiau, taip pat jų šalutinis poveikis yra mažiausias, palyginti su kitais medikamentais, skirtais kraujotakos ligoms gydyti“, – teigia profesorė.
Europos kardiologų draugija skatina Europos Sąjungos nares kurti ir įgyvendinti nacionalinius Širdies sveikatos planus.
„Europos kardiologų draugija ragina Europos Sąjungos nares sukurti ir įgyvendinti nacionalinius Širdies sveikatos planus, kurie apimtų kompleksines priemones visuose sveikatos sistemos sektoriuose. Kol visuomenė nežino, kokia yra tikroji sveikatos paslaugų prieinamumo ir jų kokybės situacija, tol Lietuva išliks didžiausios kardiovaskulinės rizikos šalimi“, – pabrėžia profesorė.
Moterų ir vyrų mirtingumo skirtumai: ilgesnis gyvenimas – didesnė širdies ligų rizika
Nors bendras mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius mažėja, pastebima, kad dėl šių ligų dažniau miršta moterys (58,4 proc. visų moterų mirčių) nei vyrai (46 proc. visų vyrų mirčių). 2022 metais nuo šių ligų mirė 866 moterys šimtui tūkstančių gyventojų, palyginti su 712 vyrų.
„Vyrų mirtingumo struktūra apskritai yra šiek tiek kitokia negu moterų. Nemaža dalis vyrų miršta ne dėl kraujotakos sistemos ligų, bet dėl piktybinių navikų, išorinių priežasčių, tokių kaip savižudybės ir eismo avarijos, todėl neišgyvena iki tokio amžiaus, kad mirtų nuo kardiovaskulinių ligų, – aiškina profesorė. – Vidutinė jų gyvenimo trukmė yra apie dešimčia metų trumpesnė negu moterų. Moterys, gyvendamos ilgiau, sulaukia kraujotakos sistemos ligų. Jos retais atvejais miršta nuo išorinių priežasčių – tokie skaičiai net neminimi Higienos instituto leidinio apibendrinime.“
Taip pat džiugina darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų) mirčių nuo išeminės širdies ligos ir insulto mažėjimo tendencija.
Pandemijos pamokos ir sveikatos paslaugų prieinamumo svarba
Sumažėjęs mirtingumas 2022 metais siejamas ir su pasibaigusia COVID-19 pandemija. 2021 metais nuo COVID-19 mirė 7 tūkst. žmonių, o pernai – 4 400 žmonių mažiau. Tačiau pandemija reikšmingai paveikė bendrą mirtingumą, ypač dėl išaugusio kraujotakos sistemos ligų mirčių skaičiaus, nes buvo sutrikęs sveikatos sistemos funkcionavimas.
„Sumažėjusiam mirtingumui Lietuvoje įtakos turėjo ir pasibaigusi COVID-19 pandemija, nuo kurios 2021 m. mirė 7 tūkst. žmonių. Pernai dėl šios priežasties mirė 4 400 žmonių mažiau. Vis dėlto 2022 m. yra postpandeminis laikotarpis, tad vertinant mirčių nuo COVID-19 skaičių reikia turėti tai omenyje. Pandemija stipriai paveikė bendrą mirtingumą – per ją buvo reikšmingai išaugęs mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius. Viena pagrindinių priežasčių yra per pandemiją sutrikęs sveikatos sistemos funkcionavimas – žmonėms buvo sunku patekti pas gydytojus, jeigu jie turėjo skundų, nesusijusių su COVID-19 liga. Pandeminis laikotarpis išryškino gydytojų darbo ir sveikatos paslaugų prieinamumo svarbą“, – teigia profesorė.
2022 metais sveikatos priežiūros sistema ir prevencinės programos atsigavo, pagerėjo galimybės patekti pas gydytojus, todėl sumažėjo ir mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius.
Atnaujinta prevencinė programa: galimybė išsaugoti širdies sveikatą
Tikimasi, kad šiais metais pavyks dar labiau sumažinti mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičių. Nuo gegužės 1 d. Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, skirta kardiovaskulinėmis ligomis nesergantiems vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų.
„Tikimės, kad šiemet pavyks dar labiau sumažinti mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičių. Šių metų gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams buvo pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, kuria naudotis kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. Tai – puikiausias būdas pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių sveikata. Šios programos esmė – koreguoti nustatytus rizikos veiksnius ir taip atitolinti kardiovaskulines ligas arba išvengti jų išsivystymo ateityje. Kuo anksčiau bus sukoreguoti rizikos veiksniai ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad bus išvengta širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Todėl labai skatinu visus, galinčius dalyvauti šioje programoje, tai padaryti“, – ragina medikė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.