Kasdienėje aplinkoje, savo namuose, susiduriame su nematoma, tačiau pavojinga grėsme – patalpų oro tarša. Dažnai net neįtariame, kad įprasti veiksmai ar namų apyvokos daiktai gali tapti klastingais teršalų šaltiniais. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas T. Prasauskas atskleidžia, jog net tokios nekaltos detalės kaip žvakės ar smilkalai, maisto ruoša ar įvairūs purškiamieji aerozoliai – valikliai, gaivikliai – išskiria nanodaleles, kurios kenkia mūsų sveikatai.
Paslėpti taršos šaltiniai mūsų namuose: nuo baldų iki sienų
Tačiau grėsmė slypi ne tik aktyviuose taršos šaltiniuose. Kaip pabrėžia tyrėjas, mūsų namuose tyko ir pasyvūs „žudikai“ – baldai bei interjero medžiagos. Iš jų palaipsniui skiriasi įvairūs lakūs organiniai junginiai (LOJ).
„Turbūt pastebėjote, jog nusipirkus naujus baldus, kurį laiką, vos įėjus į butą, jaučiamas specifinis nemalonus kvapas. Taip yra dėl to, kad iš baldų skiriasi lakūs organiniai junginiai, tokie kaip formaldehidas, kuris yra pirmos klasės kancerogenas. Kenksmingi junginiai skiriasi ir iš kiliminės ar plastikinės grindų dangos, žemos kokybės baldų plokščių. Šis pasyvus sveikatai žalingas procesas gali trukti ir pusę metų“, – teigia T. Prasauskas.
Mokslininkas perspėja, jog panašūs procesai vyksta ir naujai pastatytame name. Žmonių veikla, ypač turint vaikų ar naminių gyvūnų, suaktyvina jau nusėdusias daleles, kurios kyla į viršų. Todėl, jei yra galimybė, nerekomenduojama iš karto su vaikais kraustytis į naujai pastatytą būstą – reikėtų šiek tiek palaukti, kol namas „atiduos“ visą savo chemiją, ir sumažės lakiųjų organinių junginių emisijos išsiskyrimo laikotarpis. Taip pat, remonto ir statybų metu būtina kruopščiai valyti paviršius šlapiuoju būdu, kad kenksmingos dulkės nepatenktų į organizmą.
Renovuotų būstų iššūkis: tinkamas vėdinimas
T. Prasauskas pastebi, kad dauguma žmonių dažniausiai nerūpinasi oro kokybe, labiau bijodami pelėsio.
Vis dėlto, didžiausia problema yra ta, jog daugelis nežino, kaip tinkamai vėdinti patalpas.
„Kartais žmonės visai dienai palieka langus mikroventiliacijos padėtyje ir mano, kad taip užtikrina švarų orą patalpose. Iš tiesų, palikdami butą vėdintis visai dienai, atidarome kelią ir nuolatinei taršai iš išorės, ypatingai šaltuoju periodu. Daug efektyviau vėdintis porą kartų per dieną pilnai atidarius langus kad ir dešimčiai minučių“, – pataria mokslininkas.
Ši problema ypač aktuali renovuotų daugiabučių gyventojams, kuriuose po modernizacijos butai tapo gerokai sandaresni. Jei nėra tinkamai įrengtos mechaninės ventiliacijos, oro tarša juose gali viršyti rekomenduojamas normas. KTU tyrėjai, bendradarbiaudami su Suomijos mokslininkais, atliko oro kokybės tyrimus daugiabučiuose pastatuose prieš ir po renovacijos. Daugeliu atveju, prastesnė oro kokybė po renovacijos buvo fiksuota dėl gyventojų nemokėjimo „naudotis“ atnaujintais būstais ir tinkamai nevėdinti. Suomijoje rezultatai buvo geresni dėl plačiau paplitusių mechaninio vėdinimo sistemų. Tad mechaninio vėdinimo įrengimas renovuotuose pastatuose laikomas vienu perspektyviausių sprendimų.
„Žinoma, oro kokybė patalpose labiausiai priklauso nuo to, kaip žmonės gyvena. Yra tokių žmonių, kurie ir rūko, naudoja smilkalus, ir džiaugiasi aerozolinių gaiviklių intensyviai skleidžiamais kvapais. Langus jie prasiveria tik tada, kai tampa per karšta“, – priduria T. Prasauskas, akcentuodamas asmeninių įpročių įtaką.
Kaip pasirinkti ir kurti sveiką būstą?
Renkantis būstą – naują ar renovuotą, daugiabutį ar individualų – mokslininkas rekomenduoja įvertinti daugelį kriterijų. Svarbu atkreipti dėmesį į gyvenamąją vietą: venkite vietų, esančių arti taršos šaltinių, tokių kaip didelės gatvių sankryžos ar pramonės objektai. Rajonuose, kur daug individualių namų, kūrenamų kietuoju kuru, ore esančių dalelių koncentracija gali būti didesnė, ypač šaltuoju periodu.
Individualūs nauji namai, statomi pagal A ar aukštesnės energinio naudingumo klasės reikalavimus, dažnai turi mechanines vėdinimo sistemas, kurios automatiškai keičia orą. Tai ypač svarbu, nes tokios patalpos yra itin sandarios. Vis dėlto, decentralizuotas šildymas kietuoju kuru tokiuose namuose gali pabloginti oro kokybę tiek lauke, tiek viduje. Siekiantiems išvengti taršos patalpose, taip pat patariama domėtis statybinėmis medžiagomis, ieškant produktų su specialiu ženklinimu, patvirtinančiu mažą formaldehido ir kitų orą teršiančių medžiagų kiekį.
Išmaniosios sistemos – ateities sprendimas oro kokybei
Jei kyla klausimų dėl patalpų oro kokybės, mokslininkas siūlo pasitikrinti oro sudėtį, užsakant teršalų koncentracijos matavimus Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Nors kvapas gali perspėti apie prastą oro kokybę, egzistuoja ir daugybė bekvapių junginių, sukeliančių mieguistumą, silpnumą ar kvėpavimo problemas.
Šiandien KTU mokslininkų grupė savo tikslu laiko nebe tik taršos stebėseną, bet ir aktyvų teršalų šalinimą bei oro kokybės valdymą. „Išorinius taršos šaltinius suvaldyti sudėtinga, tad mūsų tyrimai koncentruojasi daugiau į patalpų oro problemas. Kuriame oro valymo sistemas, sensorius, nano pluošto filtrinę medžiagą oro valymui bei juos testuojame. Sukūrėme oro kokybės valdymo modelį, kurio veikimas paremtas aerozolio dalelių ir lakiųjų organinių junginių koncentracijų matavimu realiu laiku, jis gali būti integruotas į pastatų valdymo sistemas, pavyzdžiui „protingo namo“ sistemą“, – teigia T. Prasauskas.
Pasak tyrėjo, tokios išmaniosios technologijos, kurios signalizuotų apie pablogėjusią oro kokybę ir užtikrintų jos palaikymą, turėtų būti įperkamos vartotojui. Mokslininkas įsitikinęs, kad šiandien, technologijų amžiuje, šį tikslą pasiekti yra visiškai įmanoma.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.