Gali atrodyti, kad senėjimas yra lėtas ir laipsniškas procesas, tačiau tyrimai rodo, kad taip yra ne visada. Tiesą sakant, jei vieną rytą atsibudote, pažvelgėte į veidrodį ir susimąstėte, kad kažkaip greičiau ėmėte senti, gali būti, kad tai ne vien jūsų vaizduotės žaismas.
Neseniai atlikto su senėjimu susijusių molekulinių pokyčių tyrimo duomenimis, žmonės patiria du drastiškus senėjimo akceleracijos etapus: vieną – sulaukę vidutiniškai 44 metų, kitą – sulaukę vidutiniškai 60 metų.
„Laikui bėgant mes ne tik palaipsniui keičiamės, bet ir įvyksta keletas tikrai dramatiškų pokyčių, – 2024 m. rugpjūtį paskelbus naujojo tyrimo išvadas sakė Stanfordo universiteto genetikas Michaelas Snyderis. – Pasirodo, kad penktojo dešimtmečio vidurys, kaip ir septintojo dešimtmečio pradžia, yra dramatiškų pokyčių metas. Ir tai tiesa, nepriklausomai nuo analizuojamų molekulių rūšies.“
M. Snyderis ir jo kolegos tyrė senėjimo biologiją, norėdami suprasti, kokie pokyčiai ir kaip vyksta, ir sudaryti sąlygas sušvelninti bei gydyti dėl senėjimo atsirandančius negalavimus.
Tyrimo metodologija ir atradimai
Šiuo tikslu jie stebėjo 108 suaugusiuosius, kurie kelerius metus kas kelis mėnesius pateikdavo biologinius mėginius.
Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ir širdies ir kraujagyslių ligų, rizika laikui bėgant didėja ne palaipsniui, o staigiai išauga sulaukus tam tikro amžiaus.
Todėl jie norėjo atidžiau pažvelgti į senėjimo biožymenis ir išsiaiškinti, ar pavyktų nustatyti su tuo susijusius pokyčius.
Naudodami tyrimo dalyvių mėginius, mokslininkai stebėjo įvairių rūšių biomolekules: RNR, baltymus, lipidus, žarnyno, odos, nosies ir burnos mikrobiomos taksonus; iš viso buvo tiriamos 135 239 biologinės savybės.
Kiekvienas dalyvis per 626 dienas pateikė vidutiniškai 47 mėginius, o ilgiausiai tyrime dalyvavęs asmuo pateikė 367 mėginius.
Surinkus didžiulį kiekį informacijos, buvo gauta daugiau kaip 246 mlrd. duomenų taškų, kuriuos tyrėjai apdorojo ieškodami pokyčių dėsningumų.
Keliuose ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyti nelinijiniai molekulių kiekio pokyčiai, kuriuos galima sieti su žiurkių ir žmonių senėjimu.
Vaisinių muselių, pelių ir zebrinių danijų (žuvų) tyrimai taip pat parodė, kad šiose rūšyse senėjimo procesas vyksta palaipsniui.
M. Snyderis ir jo kolegos pastebėjo, kad ties dviem amžiaus ribomis labai aiškiai pasikeičia daugelio skirtingų rūšių molekulių gausa žmogaus organizme. Apie 81 proc. visų tirtų molekulių pakito peržengus vieną ar abi šias ribas.
Didžiausi pokyčiai, nors ir šiek tiek skirtingo profilio, stebėti penktojo dešimtmečio viduryje ir septintojo dešimtmečio pradžioje.
Konkretūs pokyčiai amžiaus etapais
Penktojo dešimtmečio vidurio pikas parodė pokyčius molekulėse, susijusiose su lipidų, kofeino ir alkoholio apykaita, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis, odos ir raumenų funkcijos sutrikimais.
Septintojo dešimtmečio pradžios pikas susijęs su angliavandenių ir kofeino apykaita, širdies ir kraujagyslių ligomis, oda ir raumenimis, imuniniu reguliavimu ir inkstų funkcija.
Pirmasis pikas, t. y. penktojo dešimtmečio vidurys, yra tas laikotarpis, kai moterims paprastai prasideda menopauzė arba perimenopauzė, tačiau tyrėjai nepriskiria šios aplinkybės prie pagrindinių veiksnių, – tame pačiame amžiuje vyrai taip pat patiria reikšmingų molekulinių pokyčių.
„Tai rodo, kad nors menopauzė ar perimenopauzė gali turėti įtakos pokyčiams penktąjį dešimtmetį įpusėjusių moterų organizme, tikėtina, kad yra kitų, svarbesnių veiksnių, skatinančių šiuos pokyčius tiek vyrams, tiek moterims, – paaiškino anksčiau Stanforde dirbęs, o dabar Nanyang technologijos universitete Singapūre tyrimus atliekantis metabolomikos specialistas ir pagrindinis šio tyrimo autorius Xiaotao Shenas. – Šių veiksnių nustatymas ir tyrimas turėtų tapti būsimų tyrimų prioritetu.“
Tyrimo apribojimai ir ateities perspektyvos
Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad jų tyrimo imtis nebuvo didelė, be to, buvo ištirta nedaug 25–70 metų amžiaus žmonių biologinių mėginių.
Būsimi moksliniai tyrimai galėtų padėti dar labiau įsigilinti į šį fenomeną, išsamiau jį ištirti, pasitelkus daugiau tiriamųjų, kad būtų galima geriau suprasti, kaip laikui bėgant keičiasi žmogaus kūnas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Aging“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.