Aktorius Ashtonas Kutcheris, kurio karjera ir asmeninis gyvenimas dažnai atrodo spindintys, neseniai atvirai prabilo apie sudėtingą sveikatos išbandymą. Jis pasidalino savo patirtimi kovoje su itin reta autoimunine liga – vaskulitu, kuri paveikė ne tik jo klausą ir regėjimą, bet ir gebėjimą vaikščioti.
„Maždaug prieš dvejus metus susirgau šia keista, itin reta vaskulito forma, kuri tarsi atėmė mano regėjimą, klausą, visą pusiausvyrą. Prireikė metų, kol pamažu viską atgavau“, – prisipažino A. Kutcheris.
Atvėręs širdį milijonams žiūrovų išskirtiniame vaizdo klipe, aktorius neslėpė, kad ateitis atrodė miglotai. „Neįvertini visko, kol to netenki. Nežinojau, ar galėsiu dar kada nors matyti, girdėti, vaikščioti. Man pasisekė, kad esu gyvas“, – pripažino Holivudo žvaigždė.
A. Kutcheris – ne vienintelis pasaulyje žmogus, susidūręs su šia klastinga autoimunine liga. 2014 metais vaskulito sukeltos komplikacijos pasiglemžė JAV aktoriaus ir režisieriaus Haroldo Ramiso gyvybę. H. Ramisas mirė sulaukęs 69 metų, praėjus vos ketveriems metams po autoimuninio vaskulito diagnozės.
Kas yra vaskulitas ir kodėl svarbi ankstyva diagnostika?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reumatologijos klinikos docentė, medicinos mokslų daktarė Margarita Pileckytė yra gydžiusi ne vieną pacientą, kuriam iš pradžių ligos pavadinimas „vaskulitas“ nieko nesakė.
Anksčiau, kol nebuvo galimybės atlikti išsamių imunologinių kraujo tyrimų, nuodugniai ištirti pažeistų audinių mikroskopu ar pasitelkti tinkamus radiologinius tyrimus (kompiuterinius tomografus, magnetinio rezonanso ir pozitronų emisijos tyrimus), autoimuninių vaskulitų diagnozavimas buvo uždelstas. Dėl to gydymo rezultatai dažnai nebuvo geri, o vaskulitas galėjo baigtis ir mirtimi. Tačiau pastaraisiais metais išrasti biologiniai vaistai paspartino pacientų sveikimą ir pagerino jų gyvenimo kokybę.
Gydytoja reumatologė M. Pileckytė priminė, kad, kaip ir kiekvienos ligos atveju, itin svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę, kol dar nėra pažeisti gyvybiškai svarbūs organai.
Tokiu atveju gydymas duoda geresnių rezultatų ir net gali visiškai užslopinti retą ligą.
Vaskulito esmė: organizmas puola pats save
Docentė M. Pileckytė paaiškino, kad vaskulitas – tai grupė ligų, kurios pasižymi kraujagyslių sienelių uždegimu. Dėl šio uždegimo sutrinka kraujo tėkmė ir gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju.
Vaskulitai gali būti pirminė autoimuninė liga arba antriniai, sukelti kitų ligų, tokių kaip infekcijos, alergenai, narkotinės medžiagos ar tam tikri vaistai. Antriniai vaskulitai pasitaiko daug dažniau ir dažnai pranyksta pašalinus juos sukėlusią priežastį.
Pirminiai autoimuniniai vaskulitai skirstomi pagal tai, kokio dydžio kraujagyslių uždegimą jie sukelia: stambių, vidutinio dydžio ir mažų kraujagyslių vaskulitai.
Stambių kraujagyslių vaskulitai yra dažniausi ir paprastai serga vyresni nei 50 metų žmonės, moterys 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Smulkių kraujagyslių vaskulitai yra retesni, jais dažniau serga darbingo amžiaus vyrai (35–55 metų). Itin retais atvejais vaskulitai būna imuninės ar autoimuninės kilmės, kai tikroji ligos priežastis nėra visiškai aiški, bet siejama su išoriniu ar vidiniu veiksniu, pažeidžiančiu žmogaus imuninę sistemą.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Autoimuninės kilmės vaskulitai neretai būna sunkios eigos, pažeidžiantys ne vieną, o daug organų. Dėl kraujagyslių pažeidimo ir kraujotakos sutrikimo sergantis žmogus gali ūmai apakti, jam gali sutrikti klausa, atsirasti stiprus galvos skausmas, sunkus plaučių, širdies, inkstų ar galvos smegenų pažeidimas. Tokie pacientai dažnai karščiuoja, jiems krinta svoris, kamuoja bendras negalavimas.
Vidutinio ir smulkaus spindžio kraujagyslių vaskulitai neretai sukelia bėrimus odoje. Šie bėrimai gali būti smulkūs, taškiniai, lyg oda būtų subadyta adata, arba nedidelių žaizdelių pavidalo. Dažniausiai bėrimai pasirodo pėdose, blauzdose, rankų ir kojų pirštuose, net pirštų pagalvėlėse, o sunkesniais atvejais – ir kitose kūno vietose.
Vaskulitą įtarti kartais padeda paprastas kraujo ar šlapimo tyrimas. Sergant šlapime aptinkama baltymo, kraujo ląstelių, gali sutrikti inkstų veikla. Jei vaskulitas pažeidžia plaučius, gali varginti dusulys, ligonis gali atsikosėti krauju. Pažeidus nosies kraujagysles, iš nosies gali bėgti kraujas.
Itin svarbu kuo anksčiau nustatyti vaskulitą ir išsiaiškinti jį sukėlusią priežastį.
Vaskulito gydymas ir naujausios galimybės
Jeigu vaskulitas yra antrinis, gydoma jį sukėlusi priežastis, pavyzdžiui, infekcija. To pakanka, kad vaskulitas praeitų, nors kartais papildomai gali prireikti skirti hormoninių vaistų.
Kur kas sudėtingesnis gydymas taikomas tada, kai vaskulitas yra autoimuninės kilmės. Tuomet ši liga gali būti grėsminga gyvybei. Tokiais atvejais būtina atlikti detalius imuninius tyrimus ir patikrinti įvairių organų veiklą. Tokie pacientai gydomi didelėmis hormoninių vaistų dozėmis, cheminiais preparatais, slopinančiais imuninį uždegimą, o kartais prireikia ir biologinės terapijos.
Gera žinia ta, kad biologinė terapija jau prieinama Lietuvoje ir yra kompensuojami inovatyvūs preparatai. Anksčiau, kol nebuvo sukurta biologinių preparatų, vaskulitas kartais baigdavosi net mirtimi. Pastaruoju metu vaskulitas vertinamas kaip išgydoma, o kartais – gerai kontroliuojama liga. Prieinami tyrimai ir šiuolaikiniai vaistai leidžia suvaldyti ligą, o žmogus pasijaučia gerai.
Tais atvejais, kai įtariamas imuninės kilmės vaskulitas, netgi neaiškios kilmės bėrimas ant kojos gali būti įspėjimas apie rimtą ligą. Taip pat negalima numoti ranka į tokius ženklus kaip atsiradęs kraujas šlapime, nepaaiškinamas kraujavimas iš nosies, atsikosėjimas krauju, karščiavimas, svorio kritimas. Toks pacientas turi būti nukreipiamas pas specialistą, siekiant patikrinti, ar tai nėra sisteminio vaskulito pradžia.
Pagrindiniai faktai apie vaskulitą
Vaskulitas atsiranda, kai organizmo imuninė sistema ima atakuoti venas, arterijas ir kapiliarus. Remiantis JAV Nacionaliniu sveikatos institutu, prasidėjęs uždegimas susiaurina kraujagysles ir apriboja kraujo tėkmę, kartais net visiškai sustabdydamas kraujotaką, taip sukeldamas organų pažeidimus arba aneurizmą. Jei aneurizma sprogsta, tai sukelia vidinį kraujavimą, kuris gali baigtis mirtimi.
Dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai yra apetito praradimas, svorio kritimas, nuovargis, bėrimas, skausmai ir karščiavimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.