Daugelį metų maniau, kad kovoju su aukštu kraujospūdžiu teisingai: vengiau druskos, gėriau paskirtus vaistus, stengiausi sumažinti stresą ir net sportavau. Tačiau kraujospūdis vis tiek „šokinėjo“, o gydytojai keitė medikamentus ir didino dozes, be jokio ilgalaikio efekto. Ši beviltiška kova tęsėsi, kol perskaičiau apie Oklahomos universiteto tyrimą ir supratau – gal problema slypi visai ne ten, kur iki šiol ieškojome. Galbūt raktas yra mūsų smegenyse.
Netikėtas mokslininkų atradimas keičia požiūrį į hipertenziją
Oklahomos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama daktaro Juliano Patono, nustatė nedidelę, tačiau kritiškai svarbią smegenų kamieno sritį – lateralinę parafacialinę zoną. Ši sritis, kaip paaiškėjo, yra atsakinga už daugelį automatinių kūno funkcijų, įskaitant kvėpavimą, širdies ritmą ir virškinimą.
Mokslininkai atrado, kad kai ši zona tampa hiperaktyvi, ji sukelia kraujagyslių susitraukimą ir spaudimo padidėjimą. Tai reiškia, kad aukštas kraujospūdis kai kuriais atvejais gali kilti ne dėl druskos, streso ar inkstų problemų, o dėl neuronų, kurie „įstringa“ padidinto aktyvumo režime. „Tai fundamentaliai keičia mūsų supratimą“, – sakė kardiologas Paulius, su kuriuo teko kalbėtis apie šį tyrimą. – „Dvidešimt metų gydėme pasekmes, o priežastis buvo kitur.“
Kodėl tradicinis gydymas neveikia visiems?
Daugelis iš mūsų pažįsta žmones, kurie, nepaisant kelių skirtingų vaistų, kasdien kovoja su nekontroliuojamu kraujospūdžiu. Kaip, pavyzdžiui, mano kaimynas Rimantas, kuriam kas rytą matuoklis rodo per aukštus skaičius, ir jis jau praradęs viltį. Dabar suprantu kodėl. Tradiciniai medikamentai dažniausiai veikia periferijoje – atpalaiduoja kraujagysles arba padeda šalinti skysčius iš organizmo. Tačiau jei tikroji problema slypi smegenų kamiene, šie vaistai tiesiog nepasiekia šaltinio.
„Įsivaizduokite, kad bandote išjungti signalizaciją, bet ji prijungta prie kito pastato“, – metaforiškai paaiškino kardiologas Paulius.
– „Galite spausti mygtukus kiek norite – nieko neįvyks.“ Tyrimai rodo, kad apie 10-15 procentų hipertenzijos atvejų yra atsparūs standartiniam gydymui. Tikėtina, kad dalis jų priklauso būtent neurogeninės hipertenzijos tipui.
Kas sukelia smegenų zonos hiperaktyvumą?
Lateralinė parafacialinė zona aktyvuojasi ne šiaip sau. Ji reaguoja į įvairius fiziologinius veiksmus: priverstinį iškvėpimą, juoką, kosulį, fizinį krūvį. „Tai yra normalu“, – patvirtino gydytojas. – „Problema atsiranda, kai ši sritis išlieka aktyvi net tada, kai turėtų nurimti.“
Lėtinis stresas, miego sutrikimai ir tam tikri neurologiniai pokyčiai gali „užstrigdyti“ šią smegenų zoną nuolatinėje aktyvumo būsenoje. Tokiu atveju kraujospūdis išlieka padidėjęs nuolat – net miegant ar ilsintis.
Viltis horizonte: naujos gydymo perspektyvos
Mokslininkai jau intensyviai dirba kurdami naujas terapijas. Viena iš perspektyvių krypčių – vaistai, veikiantys specifinius šios smegenų srities neuronus. Kita – giluminė smegenų stimuliacija, technika, panaši į jau naudojamą Parkinsono ligai gydyti.
„Klinikiniai tyrimai jau vyksta“, – patvirtino kardiologas Paulius. – „Per artimiausius penkerius–dešimt metų galime sulaukti visiškai naujų gydymo būdų.“ Tai, žinoma, nereiškia, kad dabartiniai vaistai taptų nenaudingi – daugumai žmonių jie veikia puikiai. Tačiau tiems, kuriems niekas nepadeda, ši žinia gali tapti dideliu vilties šaltiniu.
Jei jūsų kraujospūdis išlieka nekontroliuojamas, nepaisant kelių medikamentų, verta pasikalbėti su gydytoju apie galimą neurogeninę priežastį. „Kol kas neturime specifinių testų“, – pripažino gydytojas. – „Tačiau žinojimas, kad tokia priežastis egzistuoja, jau yra didelis žingsnis į priekį.“
Svarbu paminėti, kad gyvenimo būdo pokyčiai lieka itin svarbūs. Streso valdymas, kokybiškas miegas ir fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik širdį, bet ir smegenų kamieną. Kartais mokslas atskleidžia tai, ko nežinojome dešimtmečiais, ir kartais tai pakeičia viską.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.