Pasak gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, sveikiems žmonėms vaistai neskiriami. Jei gydytojas skyrė vaistų, vadinasi, yra tam tikra liga, kurią reikia jais koreguoti.
„Tiek arterinė hipertenzija, tiek padidėjusi kraujo riebalų, lipidų koncentracija yra reikšmingi rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – patirti miokardo infarktą, insultą, kai kuriems pacientams net ir staigią koronarinę mirtį. Nevartojant vaistų, nekontroliuojama ir liga. Vos porą dienų neišgėrus vaistų nuo arterinės hipertenzijos, ima didėti kraujo spaudimas, kraujagyslių standumas, o kartu ir rizika patirti miokardo infarktą, insultą“, – aiškina kardiologė.
Kodėl vaistai vartojami nereguliariai? Statistika šokiruoja
Nors medikai nuolat pabrėžia vaistų svarbą, daugybė Lietuvos gyventojų susiduria su aukštu kraujospūdžiu ar padidėjusiu cholesterolio kiekiu, tačiau vaistus vartoja nereguliariai. Apklausos duomenimis, maždaug keturis iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų kamuoja aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolio kiekis kraujyje. Net daugiau nei šeštadaliui (16 proc.) diagnozuoti abu šie sutrikimai, 14 proc. nustatytas vien aukštas kraujospūdis, o 8 proc. – tik padidinta cholesterolio koncentracija kraujyje.
Kodėl pamirštame išgerti vaistus? Asimptomiškumas ir baimė
Docentė J. Badarienė išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl pacientai vaistus vartoja nereguliariai. Pirmiausia – asimptomiškumas, kai pacientas nejaučia jokių ligos požymių. Pavyzdžiui, dislipidemija (padidėjusi cholesterolio koncentracija) dažnai nesukelia jokių simptomų, taip pat ir daliai sergančiųjų arterine hipertenzija. Jei nejauti ligos, atrodo, kad ir gydytis nereikia – tai klaidingas požiūris, galintis turėti fatališkų pasekmių.
Antra priežastis – šalutinio vaistų poveikio baimė. Pacientai, sąžiningai perskaitę informacinius lapelius, išsigąsta galimų nepageidaujamų reakcijų, nors jos nebūtinai pasireikš. Gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia yra atkreipti dėmesį į vaisto teigiamą poveikį: jis koreguoja rizikos veiksnius ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų, o neretai ir mirties riziką.
Trečia, sudėtingi vaistų dozavimo režimai taip pat kelia iššūkių. Sergant keliomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija ir dislipidemija, vaistus reikia vartoti visą gyvenimą. Bėgant laikui, pacientai pavargsta derinti skirtingus gėrimo laikus (ryte, vakare, prieš ar po valgio). Todėl medikai turėtų siekti kuo paprastesnio gydymo režimo, jei tai leidžia ligos ypatumai.
Paprastesnis gydymas: politabletės – ateitis?
Vienas iš sprendimų, palengvinančių vaistų vartojimą, yra politabletės. Tai yra dviejų ar daugiau aktyvių vaistinių medžiagų kombinacija vienoje tabletėje, kuri efektyviai mažina kraujo spaudimą ir koreguoja cholesterolį. J. Badarienė pastebi, kad politabletės supaprastina gydymo režimą, todėl pacientui lengviau prisiminti ir įsiminti vartojimo nurodymus. Kartais, ypač gydymo pradžioje, skiriami atskiri vaistai, tačiau pasiekus tikslus, pereinama prie politablečių – tai padidina tikimybę, kad pacientas vaistus vartos nuosekliai.
Pacientai politabletes vertina palankiai ir dažnai patys prašo jas skirti. Apklausos duomenimis, apie politabletes žino ar vartoja 22 proc. šalies gyventojų, o daugiausiai jų yra vyresnių nei 56 metų amžiaus grupėje. Beveik pusė (48 proc.) jas vertinančiųjų teigiamai išskiria sumažėjusį vartojamų tablečių skaičių. Kiti nurodo tyrimais įrodytą sveikatos rodiklių pagerėjimą (22 proc.), geresnę savijautą (18 proc.) arba šalutinių reiškinių nebuvimą (16 proc.). Įdomu, kad vyrai dažniau akcentuoja sumažėjusį tablečių skaičių ir geresnę savijautą, o moterys – tyrimais įrodytą sveikatos pagerėjimą.
Amžiaus ir šeiminės padėties įtaka vaistų vartojimo įpročiams
Analizuojant vaistų vartojimo įpročius, pastebima tendencija, kad pareigingiausiai gydytojo paskirtus medikamentus vartoja vyresni nei 45 metų amžiaus gyventojai. Tuo tarpu didžiausias procentas tų, kurie turėtų vartoti, bet to nedaro, fiksuojamas tarp 36–45 metų amžiaus pacientų (25,5 proc.). Kardiologė J. Badarienė aiškina, kad vyresni žmonės dažniausiai jaučiasi mažiau atsparūs ligoms, todėl rimčiau žiūri į gydymą. Jaunesnius, priešingai, gali atbaidyti psichologinis aspektas – vaistų vartojimas jiems asocijuojasi su senatve.
Be to, atsainiau į vaistų vartojimą žiūri pacientai, kurie nėra patyrę sunkių kardiovaskulinių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar širdies kraujagyslių plėtimas. Jiems dažnai trūksta suvokimo apie galimus infarkto ar insulto pavojus. Gydytojai privalo aiškiai paaiškinti visus galimus scenarijus, kad pacientai suprastų gydymo svarbą.
Šeimos palaikymas ir atostogų spąstai: kaip išlaikyti gydymo nuoseklumą?
Kardiologė pabrėžia, kad pacientai, patyrę kardiovaskulinius įvykius, dažniau vartoja vaistus sąžiningai. „Jie gavo pamoką, žino, kokia situacija gali būti pavojinga“, – teigia doc. J. Badarienė. Tačiau net ir po rimtų įvykių, bėgant laikui, simptomai gali nykti, o skaudūs prisiminimai blėsti, dėl ko prastėja gydymo režimo laikymasis. Kartais stebina, kai net iš mirties gniaužtų išplėšti pacientai, kuriems buvo atliktos sudėtingos procedūros, savavališkai nusprendžia nebevartoti vaistų.
Apklausos duomenys atskleidžia, kad šeiminė padėtis turi didelės įtakos vaistų vartojimo įpročiams. Susituokę ar neregistruotoje santuokoje gyvenantys pacientai (58 proc.) vaistus vartoja reguliariau nei vienišiai (37 proc.). Tarp turinčių antrą pusę, tik 9 proc. vaistų nevartoja, nors turėtų, o tarp vienišių šis skaičius dvigubai didesnis – 22 proc. Docentė J. Badarienė patvirtina, kad artimųjų parama yra gyvybiškai svarbi. Sutuoktinis ar partneris turėtų žinoti apie paciento ligą ir vartojamus vaistus, priminti apie jų naudą ir mažinamą komplikacijų riziką.
„Pastebiu, kad pacientai vyrai labai dažnai ateina į konsultacijas su žmonomis. Tai gerai, nes būtent žmonos dažnai vyrams primena apie vaistus, net juos suskirsto dozėmis, sudeda į dėžutes. Tik labai svarbu, kad ir pats pacientas žinotų, ką ir kodėl vartoja, nes geriami vaistai negali būti vien sutuoktinio atsakomybė. Visgi jo ar kitų šeimos narių palaikymas išties būtinas“, – tikina kardiologė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaistai nereguliariai dažniau vartojami per atostogas ar savaitgaliais, kai atsipalaiduojama nuo kasdienės rutinos ir nusistovėjusio režimo.
Norint išlaikyti gydymo nuoseklumą, atostogų metu ypač svarbus artimųjų dėmesys. Jie gali paklausti, ar atostogaujantis asmuo pasiėmė vaistus ir ar nepamiršo jų išgerti. Taip pat rekomenduojama naudoti išmaniųjų telefonų programėles ar priminimus, kurie padėtų laikytis nustatyto vaistų vartojimo grafiko. Juk, pasak J. Badarienės, „atostogos neišgydo ligų“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.