Lietuvoje sparčiai daugėja nepagydomų žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ir opinis kolitas. Nors šios ligos reikalauja nuolatinio gydymo, medikai pabrėžia, kad pilnavertis gyvenimas su jomis yra įmanomas. „Šios ligos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą, turi nuolat gydytis. Tačiau tai nereiškia, kad tas gyvenimas yra bevertis, nekokybiškas ar neperspektyvus – taip nėra“, – sakė Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis.
Nematomos ligos, reikalaujančios visuomenės supratimo
Gediminas Kiudelis pastebi, kad uždegiminių žarnyno ligų paplitimas nėra didelis, todėl visuomenei jos yra mažiau pažįstamos, nei, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga ar insultas. Pacientai, sergantys opiniu kolitu ar Krono liga, aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime – dirba, augina vaikus, tačiau dažnai susiduria su iššūkiais dėl nepakankamo darbdavių, mokytojų, dėstytojų ir aplinkinių žmonių informuotumo apie šias ligas.
„Pacientai, kurie serga opiniu kolitu arba Krono liga, turi ir dirbti, vaikus auginti, dalyvauti visuomenės gyvenime. Bet jie kartais susiduria su iššūkiais dėl nepakankamo darbdavių, mokytojų, dėstytojų, aplinkinių žmonių informuotumo apie šias ligas“, – pabrėžė G. Kiudelis.
Vienintelis įrodytas rizikos veiksnys – rūkymas
Gydytojo teigimu, opinio kolito ir Krono ligos atsiradimo priežastys medikams nėra iki galo aiškios. Vienintelis įrodytas Krono ligos rizikos veiksnys – rūkymas. „Visi kiti įprastiniai aplinkos veiksniai – nejudrumas, nutukimas, alkoholio suvartojimas – neturi tvirtų įrodymų, kad yra susiję su šitų ligų atsiradimu“, – aiškino G. Kiudelis. Dėl šios priežasties lėtinių uždegiminių žarnyno ligų paplitimą sveika gyvensena sumažinti sudėtinga.
Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas pridūrė, kad kalbant apie mitybą, nėra nustatyta, jog kokie nors konkretūs maisto produktai skatintų šių ligų atsiradimą.
Akivaizdūs simptomai ir svarba laiku kreiptis į gydytoją
Gediminas Kiudelis teigia, kad opinio kolito ir Krono ligos atvejų Lietuvoje per paskutinius 10 metų padaugėjo daugiau nei tris kartus.
Šiuos susirgimus medikai nustato nesunkiai, tačiau svarbiausia, kad ligos ženklus pajutęs žmogus kuo greičiau pasirodytų šeimos gydytojui, kuris nukreips pas reikiamą specialistą. Apie žarnyno ligas išduoda dažnas noras tuštintis, kraujas išmatose, pilvo skausmas.
„Pagrindiniai šių ligų simptomai yra lėtinis viduriavimas, išmatos su krauju, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas. Gali būti daugiasisteminiu ligos požymiu, kai serga ne tik virškinamasis kanalas, pažeistos gali būti ir kitos organų sistemos. Tai gali būti sąnarių uždegimas, retai, bet pasitaiko kepenų pažeidimų, kurie gali privesti prie kepenų transplantacijos. Dažni yra odos pažeidimai, asociajuota žvynelinė, mazginė eritema, gangreninė bioderma“, – vardijo gastroenterologas.
Liga gali prasidėti ūmiai, tačiau dažniausiai ji vystosi palaipsniui, o įvardyti simptomai nuolat stiprėja. Krono liga gali komplikuotis ir labai nemaloniomis komplikacijomis – kanalo tarp žarnyno ir išorinių audinių (fistulių) susidarymu. Tokiais atvejais pacientai patiria problemų dėl išmatų nelaikymo ir jiems prireikia chirurginio gydymo.
Ligos eiga ir gyvenimas su ja: iššūkiai ir perspektyvos
G. Kiudelis pastebi, kad staigiai pasireiškus ūmiam viduriavimui, žmonės suskuba kreiptis į gydytojus. Tačiau, anot Santaros klinikų medikės Godos Sadauskaitės, lengvesniais atvejais delsiama. „Jeigu nebūna daugkartinio viduriavimo, tai tuomet nepakankamas dėmesys atkreipiamas į kraujo pasirodymą išmatose. Jaunesni pacientai, kurie neturi baimės dėl onkologinės ligos, kartais tai nurašo hemorojui. Dėl to būna, kad žmogus kelis metus nesikreipia. Vis tik kraujo pasirodymas išmatose yra labai svarbus simptomas, kuris bet kokiu atveju reikalauja endoskopinio ištyrimo“, – akcentavo medikė.
G. Kiudelis pabrėžė, kad šiomis ligomis sergantys žmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau prieinamas veiksmingas gydymas leidžia išlaikyti maksimaliai ilgą ir kokybišką pacientų gyvenimo trukmę. Jam antrino ir G. Sadauskaitė, uždegiminių žarnyno ligų srityje dirbanti virš 20 metų.
„Pacientai mano akyse baigia mokslus, tuokiasi, sukuria šeimas, gimdo vaikus (…) bendromis pastangomis mes galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiu amžiaus tarpsniu, net tuomet, kai liga yra komplikuota“, – sakė G. Sadauskaitė. Ji pabrėžia, kad dėmesingi ir supratingi šių pacientų atžvilgiu turėtų būti ne tik medikai, bet ir visa visuomenė.
Kodėl serga vis jaunesni? Higienos ir mikrobiotos įtaka
Virškinimo ligų problema – vis opesnė. Vakarų šalyse sergamumas ėmė augti po Antrojo Pasaulinio karo, o Krono liga ir opiniu kolitu sergamumas nuosekliai auga. Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas paaiškino, kad pagerėjusios sanitarinės higienos sąlygos užkirto kelią daugeliui infekcinių ligų, tačiau gyventojai tapo mažiau atsparūs lėtiniams uždegiminiams žarnyno susirgimams.
„Žmogaus organizmas evoliucijos laikotarpiu buvo pripratęs prie tam tikros bakterinės aplinkos, organizmo imuninė sistema buvo įpratusi kovoti. Dabar plaunamės rankas, kiekvieną rytą einame į dušą. Sumažėjo bakterinė stimuliacija. Kai kuriems žmonėms, kurie turi polinkį autoimuninėms ligoms, imuninė sistema pradeda atakuoti savas, žarnyno gleivinės, ląsteles“, – aiškino L. Kupčinskas. Jis pridūrė, kad augantį sergamumą žarnyno ligomis iš esmės lemia mažėjanti žarnyno mikrobiotos įvairovė.
Vaikai susiduria su pačiomis sunkiausiomis ligos formomis, kurių atsiradimą paprastai nulemia retos genetinės mutacijos. G. Sadauskaitė pažymi, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus suserga, tuo agresyvesnė ligos eiga jam tenka. Dėl nemalonių simptomų kyla grėsmė pacientų darbingumui: „Kyla klausimas, kaip mokytis, kaip dirbti, kaip produktyviai ir aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeimą?“, – pastebėjo medikė.
Pasak jos, tik maždaug septintadalis susirgusiųjų būna vyresni nei 60 metų, o „didžioji dalis sirgti pradeda amžiuje tarp 20-ies ir 40-ies metų“. Pacientams su amžiumi liga tampa tik nepatogesnė. „Jeigu jaunesnio amžiaus žmogų dalinai gelbsti imuninė sistema, tai vyresniame amžiuje ji silpsta ir atsiranda papildomų problemų. Daugėja gretutinių ligų, kurios apsunkina uždegiminės žarnų ligos gydymą“, – sakė G. Sadauskaitė.
Pagalba pasiekiama ranka: programėlė „For you, with you“
Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė uždegiminėmis žarnyno ligomis sergantiems žmonėms sukurtą specialią programėlę „For you, with you“, kurią nemokamai parsisiuntę asmenys gali rasti naudingos informacijos ir stebėti gydymo eigą. Programėlėje galima rasti maždaug pusantro šimto šiems pacientams aktualių straipsnių, ji taip pat primena apie suplanuotus apsilankymus pas gydytoją, vaistų vartojimą, pateikia naudingų vaizdinių priemonių.
„Kadangi yra dvi skirtingos uždegiminės žarnyno ligos, programėlė turi dvi skirtingas sąsajas. Žmogus pasirenka, kuria liga jis serga, programėlė pagal tai optimizuojama. Visos priemonės ir informacija yra adaptuojama“, – paaiškino B. Kurlinkus.
Programėlėje taip pat integruotas žemėlapis, kuris veikia kaip tualetų ieškiklis – ypač aktualu dėl pacientus kamuojančio dažno tuštinimosi. „Yra galimybė naudotis tam tikra „Google Maps“ funkcija. Nustatoma paciento buvimo vieta ir rodomi visi aplinkui esantys viešieji tualetai“, – sakė B. Kurlinkus.
Gegužės 19-ąją minima Pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena, skirta atkreipti dėmesį į šią svarbią sveikatos problemą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.