Pietų Prancūzijoje fiksuojami vis dažnesni dengės karštligės protrūkiai, kurie signalizuoja apie sparčiai augančią grėsmę visai Europai. Ši uodų pernešama virusinė infekcija, nors anksčiau nebuvo įprasta žemyne, Prancūzijoje vietiniais užsikrėtimais pasireiškė jau 2010 metais, o pastarąją vasarą užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 30 pacientų.
Mokslininkai įspėja, kad šie įvykiai yra pirmasis signalas apie globalius iššūkius. „Turime įrodymų, kad klimato kaita daro įtaką užkrečiamų infekcinių ligų geografiniam paplitimui. Dėl klimato kaitos tropinės ligos išplis į vidutinio klimato regionus ir paveiks daugybę žmonių, kurie neturi imuniteto. Tai labai apsunkins infekcijų kontrolę ir padidins sprogstamųjų epidemijų tikimybę“, – teigia infekcinių ligų tyrėja iš Italijos dr. Ilaria Dorigatti.
Pagrindinė to priežastis – dėl kylančios oro temperatūros dengės karštligę ir maliariją pernešantys uodai migruoja vis šiauriau. Tačiau grėsmių yra ir daugiau.
Naujų ligų atsiradimo grėsmės
Dr. I. Dorigatti paaiškino, kad ilgėjantis šiltasis metų sezonas prailgins atogrąžų ligų plitimo laikotarpį. Be to, klimato kaita skatina naujų ligų atsiradimą: mažėjant gyvybei tinkamiems plotams, žmonės ir gyvūnai glaudžiau kontaktuos, didindami riziką ligoms persikelti iš gyvūnų į žmones.
„Manome, kad atsiras daugiau pavojingų atogrąžų ligų, o esami virusai vis dažniau plis vidutinio klimato regionuose, pavyzdžiui, Vakarų Nilo virusas jau išplėtė savo paplitimą visoje Europoje. Nors nuo kai kurių ligų yra veiksmingų vakcinų, apsaugos priemonių nuo visų neturime, ir šiuo metu aktyviai kuriami nauji metodai“, – tvirtino I. Dorigatti.
Tyrėja pabrėžė politinės valios ir veiksmų, stabdančių klimato kaitą, svarbą. Tyrimai rodo, kad sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą galima sušvelninti kai kurių ligų naštą, tačiau net ir kontroliuojant atšilimą, ligų plitimo iš gyvūnų į žmones rizika vis tiek reikšmingai didės.
Grėsmės Baltijos jūroje ir Lietuvoje
Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita įspėja apie didėjančią infekcinių ligų plitimo riziką. Pažeidžiamiausios grupės yra žemės ir miškų ūkio darbuotojai, skubios pagalbos tarnybų personalas, pagyvenę žmonės, maži vaikai bei asmenys su susilpnėjusia imunine sistema.
Ataskaitoje teigiama, kad aukštesnė oro temperatūra didina Vakarų Nilo karštligės protrūkių riziką Centrinėje, Rytų ir Pietų Europoje, taip pat kelia pavojų ligai išplisti į Šiaurės ir Vakarų Europos sritis. Vietinio užsikrėtimo atvejai jau registruoti daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus.
Ypač svarbu Lietuvai, kad EAA ataskaita įspėja ir apie šylančiame jūros vandenyje besidauginančias pavojingas Vibrio bakterijas. Rizika ypač didelė šalims su Baltijos jūros pakrante, o Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimas jau patvirtino sveikatai pavojingų bakterijų aptikimą Lietuvos pajūryje.
Egzotinių infekcijų invazija
Moksliniame žurnale „The Lancet“ išskiriamos ir kitos atogrąžų ligos, kurių grėsmė Europoje auga. Čikungunija karštligės protrūkiai jau fiksuoti Italijoje ir Prancūzijoje. Leišmaniozė, parazitinė liga platinama smėlinių muselių, taip pat randa vis palankesnes sąlygas vidutinio klimato regionuose, o jos plitimas siejamas su klimato kaita.
Efektyvūs kovos būdai
Dr. I. Dorigatti pabrėžia būtinybę gerinti užkrečiamųjų ligų stebėjimo mechanizmus, apimančius ne tik žmones, bet ir laukinius gyvūnus. Nors nuo kai kurių tropinių ligų egzistuoja skiepai, plataus masto vakcinacija laikoma finansiškai neefektyvia dėl brangumo ir nevienodo veiksmingumo.
Nauji biologiškai nekenksmingi metodai, tokie kaip uodų, užkrėstų Wolbachia bakterija, panaudojimas virusų perdavimui sumažinti, ar genetiškai modifikuotų uodų paleidimas, teikia vilties. Mokslininkė optimistiškai vertina šiuos tvarius, veiksmingus ir ekonomiškus sprendimus, tačiau pabrėžia būtinybę skirti jiems išteklių ir politinę valią įgyvendinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.