Neseniai Pietų Italijoje atlikto tyrimo metu buvo gauti netikėti rezultatai, susieję reguliarų paukštienos vartojimą su galimu padidėjusiu virškinimo trakto vėžio atvejų skaičiumi ir apskritai padidėjusiu mirtingumu. Todėl iškilo svarbus klausimas – ar tikrai valgyti vištieną yra taip sveika, kaip manėme iki šiol?
Tyrimo rezultatai parodė, kad viršijant rekomenduojamą savaitės kiekį, t. y. suvalgant daugiau nei 300 g paukštienos, pavyzdžiui, vištienos ir kalakutienos, per savaitę, mirtingumo rizika buvo 27 proc. didesnė, palyginti su saikingu paukštienos vartojimu.
Be to, tyrimo metu nustatyta, kad didesnis paukštienos suvartojimas susijęs su 2,3 proc. didesne virškinamojo trakto vėžio rizika visoje populiacijoje (tarp vyrų ši rizika didesnė 2,6 proc.) Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nutrients“.
Vartotojams nerimą kelia tai, kad šie rezultatai prieštarauja nustatytoms mitybos gairėms, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dietai, kurios svarbi sudedamoji dalis yra paukštiena.
Tačiau ar tokie rezultatai turėtų paskatinti žmones persvarstyti savo mitybą? Ar tyrimo duomenys gali būti pervertinti? Į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį interpretuodami tokio pobūdžio mitybos tyrimų rezultatus?
Apie tai pasikalbėta su dviem ekspertais – Orindžo apygardoje, Kalifornijoje, įsikūrusių „Orange Coast“ ir „Saddleback“ medicinos centrų vėžio institute „MemorialCare“ dirbančiu sertifikuotu hematologu ir medicininiu onkologu Waeliu Harbu ir Klivlende, Ohajuje, esančios Klivlendo klinikos Sveikatingumo ir prevencinės medicinos skyriaus dietologe bei Vikenberge, Arizonoje, įsikūrusio psichikos sveikatos centro „Meadows Behavioral Healthcare“ vyresniąja mokslo darbuotoja Kristin Kirkpatrick.
Priežastinis ryšys ir koreliacija interpretuojant išvadas
Abu ekspertai pabrėžė, kad stebėjimo tyrimo rezultatų nepakanka norint daryti galutines išvadas apie maisto produktą ir jo sąsajas su vėžiu.
„Tyrimo rezultatai įdomūs, tačiau tai buvo stebėjimo tyrimas, kuris neįrodo priežastinio ryšio. Vis dėlto platesnis įrodymų spektras patvirtina, kad paukštienos vartojimas turėtų būti saikingas ir derinamas su subalansuota mityba“, – sakė W.
Harbas.
Medikas pabrėžė, kad paukštiena yra svarbi sveikos mitybos sudedamoji dalis, ir patarė atsargiai interpretuoti tyrimo rezultatus.
„Šis tyrimas kelia svarbių klausimų, tačiau jį reikia interpretuoti atsargiai. Paukštiena jau seniai yra pagrindinis sveikos mitybos modelių, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dietos, kuri siejama su mažesne vėžio ir širdies ligų rizika, komponentas“, – paaiškino W. Harbas.
Dar vienas svarbus dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad vėžys yra labai sudėtinga ir turinti daug faktorių liga, todėl sunku nustatyti vieną jos priežastį.
„Tyrimai rodo, kad vėžio išsivystymas skirtingiems žmonėms yra sudėtingas ir apima daugybę veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, mitybą, fizinį aktyvumą, toksinų poveikį ir net amžių bei uždegimą, bet neapsiribojant vien jais. Todėl turime kritiškai pažvelgti į bet kokį tyrimą ir pabandyti įvertinti, kaip jį galima pritaikyti mūsų gyvenimo būdui“, – sakė K. Kirkpatrick.
„Jei, pavyzdžiui, rūkote, galbūt prieš atsisakant vištienos pirmiausia vertėtų mesti rūkyti. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip galime įvertinti tyrimo duomenis“, – pridūrė ji.
Ar vėžį sukelia pati paukštiena, ar jos priedai?
Maisto produktų paruošimo būdas ir jo metu naudojami priedai, pavyzdžiui, aliejus ir prieskoniai, gali turėti įtakos maisto šaltiniui. Abu ekspertai teigė, kad su paukštienos vartojimu siejama galima vėžio rizika gali būti labiau susijusi su šiais aspektais, o ne su pačia paukštiena.
„Kai paukštiena kepama ant grotelių, skrudinama arba ruošiama aukštoje temperatūroje, gali susidaryti tokie su didesne vėžio rizika siejami junginiai kaip heterocikliniai aminai (HCA) ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH). Tačiau šių junginių taip pat yra raudonoje mėsoje ir perdirbtoje mėsoje, todėl problema gali būti labiau susijusi su gaminimo būdais, o ne su pačia mėsos rūšimi“, – aiškino W. Harbas.
Jam antrino ir K. Kirkpatrick, paaiškinusi, kad nuo to, kaip maisto produktas apdorojamas ir ruošiamas, gali priklausyti jo vartojimo nauda ar rizika.
„Pavyzdžiui, šaldyta vištiena gali būti laikoma itin apdorota, o džiūvėsėliuose apvoliota ir kepta vištiena gali kelti pavojų dėl kepimo aukštoje temperatūroje. Abiejų šių produktų poveikis sveikatai gali skirtis, palyginti su paprasta kepta vištienos krūtinėle“, – sakė ji.
Balta ir raudona mėsa: kas sveikiau?
Šis tyrimas įsiliejo į ilgametes diskusijas apie tai, ar balta mėsa yra sveikesnė už raudonąją.
Nors baltoje mėsoje, pavyzdžiui, vištienoje ir kalakutienoje, yra mažiau riebalų ir didesnis baltymų ir riebalų santykis nei raudonoje mėsoje, tai nebūtinai reiškia mažesnį cholesterolio kiekį.
Iš tiesų, 2019 m. tyrimo metu nustatyta, kad balta ir raudona mėsa gali turėti panašų poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje, ypač MTL arba „blogajam“ cholesteroliui ir apolipoproteinui B (apoB).
Šiame tyrime taip pat nenustatyta, kokia konkreti paukštienos rūšis vartojama ir kaip ji susijusi su padidėjusia vėžio rizika.
„Tyrimo metu nepavyko nustatyti konkrečios paukštienos rūšies (pavyzdžiui, ar tai buvo perdirbta mėsa, ar ant grotelių kepta vištienos krūtinėlė). Apskritai mėsos perdirbimas gali pakeisti jos keliamą riziką sveikatai. Mums reikėtų daugiau tyrimų, kuriuose būtų lyginama įvairių rūšių paukštiena ir įvairių rūšių raudona mėsa, kad iš tiesų galėtume įvertinti reikšmingus šių dviejų rūšių mėsos skirtumus“, – aiškino K. Kirkpatrick.
Ką ateityje reikėtų tirti maisto ir vėžio srityje?
Šis tyrimas turėjo keletą ribotumų, pavyzdžiui, nebuvo atsižvelgta į suvartotos paukštienos šaltinius, galimą pesticidų poveikį augalams ir gyvuliams, antibiotikų ir hormonų kiekį pramoniniu būdu užaugintoje paukštienoje, taip pat į maisto ruošimo būdus, mėsos paruošimą ir mitybos įpročius.
„Autoriai nurodė, kad trūksta informacijos apie vartojamos paukštienos ypatumus ir (arba) gaminimo būdus, taip pat trūksta duomenų apie tiriamųjų fizinį aktyvumą, kuris, kaip rodo kiti tyrimai, turi teigiamos įtakos mirtingumo rodikliams“, – sakė K. Kirkpatrick.
W. Harbo teigimu, atliekant tolesnius mokslinius tyrimus reikėtų susikoncentruoti į daugybę neatsakytų klausimų.
„Reikia gerai suplanuotų perspektyvinių tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgta į maisto ruošimo būdus, mėsos apdorojimo lygį ir bendrus mitybos įpročius. Taip pat būtų naudinga ištirti biologinius kancerogenų poveikio žymenis daug paukštienos vartojantiems žmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad vyrams nustatyta didesnė rizika, taip pat būtų svarbu atlikti tyrimus pagal lytį“, – sakė jis.
Kiek paukštienos saugu suvartoti per savaitę?
Anot K. Kirkpatrick, šių rezultatų nepakanka, kad būtų pakeistos dabartinės sveikos mitybos rekomendacijos.
„Dėl šio tyrimo išvadų nenustosiu savo pacientams rekomendavusi vartoti daugiau paukštienos, ypač tiems pacientams, kurie kartu su didinamu paukštienos vartojimu keičia ir kitus gyvenimo būdo įpročius, pavyzdžiui, vartoja daug vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų, neskaldytų grūdų, sveikų riebalų ir kitų baltymų, kaip antai pupelių, lęšių ar riebios žuvies“, – sakė dietologė.
Kalbėdamas apie tai, kas Jungtinėse Amerikos Valstijose laikoma sveika ir saugu, W. Harbas priminė, kad dabartinėse rekomendacijose patariama neviršyti 300 g paukštienos per savaitę.
„Remiantis tuo, ką žinome, dabartinė 300 g paukštienos per savaitę rekomendacija yra pagrįsta, ypač jei paukštiena yra be odos, minimaliai apdorota ir nekepta aukštoje temperatūroje“, – aiškino jis.
Tačiau tiems, kurie serga tam tikromis ligomis arba kurių šeimoje yra sirgusių vėžiu, tikslingiau būtų vartoti mažiau.
„Tiems, kurie itin rūpinasi savo sveikata arba kurių šeimoje yra sirgusių vėžiu, vertėtų neviršyti 200 g per savaitę ir vartoti daugiau žuvies, ankštinių daržovių ir augalinių baltymų“, – sakė W. Harbas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.