Ar kada nors susimąstėte, kada iš tiesų prasideda spartus kūno senėjimas? Mokslininkai atskleidė du esminius amžiaus tarpsnius, kuomet mūsų organizme vyksta dramatiški pokyčiai. „40–45 metai, kaip ir 60 metų, yra dramatiškų pokyčių metas“, – teigia vyriausiasis tyrimo autorius dr. Michaelas Snyderis, Stanfordo medicinos universiteto Kalifornijoje genetikos profesorius. Pasak jo, abiem šiais laikotarpiais vyksta daugybė pokyčių, o sulaukus šešiasdešimties, jie tampa ypač ryškūs.
Dr. M. Snyderis priduria, kad šio tyrimo rezultatai gali tapti raktu į su amžiumi susijusias ligas lemiančių molekulinių mechanizmų supratimą. Tai leistų sukurti efektyvias ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos strategijas, kurios padėtų žmonėms ilgiau išlaikyti gerą sveikatą.
Tyrimo įžvalgos: molekuliniai pokyčiai gyvenimo ciklo metu
Mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kurio metu kas tris–šešis mėnesius buvo imami 108 tiriamųjų biologiniai mėginiai. Dalyvių etninė kilmė buvo įvairi, o daugiau nei pusę jų sudarė moterys. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 80 procentų visų molekulių skaičius kito netiesiškai. Tai reiškia, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais šių molekulių skaičius keitėsi gerokai sparčiau nei kitais – ypač tiriamiesiems sulaukus 40–44 metų ir perkopus 60 metų.
Tyrėjai pastebėjo, kad abiem minėtais amžiaus tarpsniais vyksta panašūs molekuliniai pokyčiai, kurie tiesiogiai siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis, odos ir raumenų senėjimu bei kofeino metabolizmu. Tai rodo, kad senėjimo procesas nėra tolygus, o jame yra aktyvesnių fazių.
Amžiaus nulemtos sveikatos problemos ir prevencija
Stebint keturiasdešimtmečių molekules, mokslininkai užfiksavo aiškius alkoholio ir riebalų apykaitos pokyčius. Tuo tarpu šešiasdešimtmečių asmenų organizme pastebėti angliavandenių apykaitos, imuniteto reguliavimo ir inkstų funkcijos pokyčiai. Kaip ir buvo manyta, sulaukus 60-ies, daugeliui tiriamųjų pasireiškė dažnesnės fizinės sveikatos problemos.
Šiame amžiuje senėjanti imuninė sistema praranda gebėjimą efektyviai apsisaugoti nuo infekcijų ir vėžio, taip pat žymiai padaugėja širdies ligų.
Kaip sulėtinti senėjimą: veiksmingos strategijos
Nors senėjimas yra natūralus ir neišvengiamas procesas, tyrėjai pabrėžia, kad žmonės gali imtis konkrečių veiksmų, siekiant sustabdyti molekulinį nykimą. „Šiame tyrime siūloma niuansų, kaip vykdyti prevenciją, tačiau jau žinome, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys mažesnę riziką [sveikatai], yra šie: mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, svorio kontrolė, diabeto ir hipertenzijos kontrolė, nerūkymas ir fizinis aktyvumas“, – teigia Niujorko universiteto Langono optimalaus senėjimo instituto įkūrėjas, gydytojas Josefas Coreshas, kuris tyrime nedalyvavo.
Dr. M. Snyderis taip pat ragina 40-mečius atkreipti ypatingą dėmesį į cholesterolio kiekį kraujyje, didinti raumenų masę reguliariai sportuojant ir mažinti alkoholio vartojimą, nes sulėtėja medžiagų apykaita. Šešiasdešimtmečiams jis siūlo padidinti priešuždegiminių maisto produktų (pavyzdžiui, česnako) ir antioksidantų (pavyzdžiui, vitaminų C ir E) vartojimą, kad būtų stabilizuotos molekulės ir palaikoma bendra organizmo pusiausvyra. „Esu įsitikinęs, kad turėtume stengtis koreguoti savo gyvenimo būdą, kol dar esame sveiki“, – apibendrina mokslininkas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.