Dvidešimt metų nešiojausi vandens butelį visur, gerdama du litrus per dieną – tai buvo tarsi šventa taisyklė. Tačiau perskaičiusi apie Japonijos mokslininkų tyrimą, supratau: ta „auksinė taisyklė“ nėra tokia jau auksinė. Gydytoja patvirtino: „Taip, vandens norma yra labai individuali. Du litrai – ne visiems.“
Japonijos Nacionalinio biomedicinos inovacijų instituto atliktas tyrimas, apėmęs beveik šešis tūkstančius žmonių iš dvidešimt šešių šalių, buvo paskelbtas prestižiniame žurnale „Science“. Išvada pribloškė: dienos vandens poreikis gali svyruoti nuo vieno iki šešių litrų. Tai net šešių kartų skirtumas tarp skirtingų žmonių!
„Vienoda rekomendacija visiems yra absurdas,“ – paaiškino gydytoja. – „Tai tarsi sakyti, kad visi turi valgyti dvidešimt gramų baltymų. Sportuojantis vyras ir sėdinti moteris turi visai skirtingus poreikius.“
Individualus vandens poreikis: pagrindiniai veiksniai
Mokslininkai ir gydytojai išskiria keturis pagrindinius veiksnius, lemiančius individualų vandens poreikį:
- Amžius: Vyresni žmonės turi lėtesnę medžiagų apykaitą, mažiau prakaituoja, todėl jiems reikia mažiau vandens. Septyniasdešimtmečio ir trisdešimtmečio poreikiai skiriasi kardinaliai.
- Fizinis aktyvumas: Kuo daugiau judame, tuo daugiau skysčių prarandame. Kiekvienam aktyvumo lygiui rekomenduojama pridėti maždaug papildomą litrą vandens.
- Klimatas: Karšta, drėgna aplinka skatina intensyvesnį prakaitavimą ir didina vandens poreikį. Šaltoje aplinkoje prakaituojama mažiau, todėl ir skysčių reikia mažiau.
- Mityba: Vaisiai, daržovės, sriubos – visa tai yra svarbus vandens šaltinis. Tie, kurie valgo daug arbūzų, agurkų ar sriubų, gali gerti mažiau paprasto vandens.
„Aš anksčiau skaičiuodavau tik išgertus litrus iš butelio ir ignoravau vandenį, gaunamą su maistu,“ – prisipažinau gydytojai. Jos patarimas buvo aiškus: „Užmirškite litrus. Klausykitės savo kūno.“
Kaip atpažinti kūno siunčiamus signalus?
Gydytoja pabrėžė, kad yra du paprasti ir patikimi rodikliai, kurie padės nustatyti, ar geriate pakankamai vandens:
- Troškulys: Tai pats paprasčiausias ir tūkstančius metų veikiantis signalas, kurį organizmas siunčia, kai jam reikia vandens. Deja, dažnai jį ignoruojame, nes esame įpratę „išgerti normą“.
- Šlapimo spalva: Šviesiai geltona šlapimo spalva rodo, kad viskas gerai ir esate pakankamai hidruoti. Tamsi, gintarinė spalva signalizuoja, kad geriate per mažai vandens. Tai labai lengvai patikrinamas rodiklis.
„Tai patikimiau nei bet koks skaičiavimas,“ – pridūrė ji. – „Kūnas žino geriau nei bet kokios taisyklės internete.“
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonėms troškulio pojūtis gali susilpnėti, todėl jiems derėtų skirti daugiau dėmesio šlapimo spalvai. Tačiau principas lieka tas pats – stebėti savo kūną, o ne aklai skaičiuoti litrus.
Gyvenimas be „2 litrų“ taisyklės
Nustojau nešiotis vandens butelį kaip privalomą daiktą. Pradėjau klausytis savo kūno. Kai šilta, geriu daugiau. Kai šalta ir mažai judu, geriu mažiau. Kai valgau daug vaisių ir daržovių, poreikis dar sumažėja.
Mano vyras paklausė: „Tai kiek dabar geri?“ Atsakiau: „Nežinau. Tiek, kiek reikia. Tiek, kiek kūnas prašo.“ Jis nustebo: „Ir jautiesi normaliai?“ „Geriau nei anksčiau. Nebeprievartauju savęs gerti. Nebegalvoju, kad nepasiekiau ‘normos’,“ – atsakiau jam.
Kaimynė, kuri taip pat visą gyvenimą sekė „dviejų litrų“ taisykle, išbandė naują požiūrį. Po mėnesio ji pasakė: „Pasirodė, man užtenka maždaug litro su puse. Ir jaučiuosi puikiai.“ Ji pati pastebėjo, kad valgo daug sriubų ir salotų, kurios taip pat yra vandens šaltinis.
Gydytoja buvo teisi – individualizuota hidratacija veikia geriau nei universali taisyklė. Kūnas nėra mašina su vienodu kuro poreikiu. Tai – gyvas organizmas, kuris geriausiai žino, ko jam reikia. Japonų mokslininkai patvirtino tai, ką senoliai žinojo visada: klausykis kūno, jis pasakys. Kartais geriausia – nustoti sekti taisykles ir pradėti klausytis savęs. Du litrai – ne visiems. Ir tai yra visiškai normalu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.