Nors Černobylio avarija įvyko prieš 39-erius metus, ilgalaikės jos pasekmės Lietuvos gyventojų sveikatai iki šiol nebuvo nuodugniai ištirtos. Šiemet Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė apsigynė disertaciją „Černobylio atominės elektrinės avarijos ilgalaikės sveikatos pasekmės Lietuvoje“. Aštuonerius metus trukusio darbo tikslas – įvertinti avarijos sukeltos radioaktyviosios taršos ir apšvitos poveikį Lietuvos gyventojų sergamumui onkologinėmis ligomis ir mirtingumui. Gydytoja ne tik paneigė mitus, bet ir išsiaiškino, kokių šalies regionų gyventojams yra didžiausia rizika susirgti skydliaukės vėžiu dėl gautos jonizuojančiosios spinduliuotės 1986 metų balandžio pabaigoje.
Labiausiai paveikti regionai ir spinduliuotės dozės
Pasak dr. R. Steponavičienės, Černobylio radiacijos debesis labiausiai paveikė pietinius ir vakarinius Lietuvos rajonus. Orų sąlygos lėmė skirtingą Lietuvos regionų apšvitą dėl radioaktyviųjų iškritų. Pavyzdžiui, Biržų ir visos Šiaurės Lietuvos gyventojai gali būti ramūs.
Jonizuojančiosios spinduliuotės daugiausiai fiksuota Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone, Palangoje, Kretingoje, Marijampolėje, Varėnoje, Kalvarijoje, Pagėgiuose, Druskininkuose. Radioaktyvaus jodo matavimai kelios dienos po avarijos parodė, kad jo koncentracija tuose regionuose buvo dešimtimis kartų didesnė už įprastą, maždaug 100 milisivertų. Tokia iš karto gauta dozė paveikia cheminius procesus kraujyje ir prasideda negrįžtami procesai.
„Per metus vidutiniškai žmogus gauna, „susirenka“ 3,8 milisivertų“, – sako gydytoja. Tai leidžia palyginti, kokią didžiulę dozę gavo paveiktų regionų gyventojai.
Kuo skiriasi jonizuojančioji spinduliuotė nuo radioaktyvaus cezio?
Informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės stiprumą, nepaisant avarijos padarinių slėpimo, gauta iš tuometinių Lietuvos radiacinės saugos specialistų. Jie ėmė žolės, grunto ir karvės pieno mėginius kelios dienos po avarijos, tyrė radioaktyvaus jodo kiekį. „Mums pasisekė, kad tada Lietuvoje nelijo, nes radioaktyvus cezis iškrenta su lietumi“, – pabrėžia dr.
Steponavičienė. Cezis iškrito Skandinavijoje, kur, mokslininkų pastebėjimu, tarp samių išaugo skrandžio vėžio atvejų dėl užkrėstos elnių mėsos vartojimo.
Svarbu žinoti, kad jonizuojančioji spinduliuotė nėra radioaktyvusis cezis, kuris užteršia teritoriją mažiausiai trisdešimčiai metų. Tai iliustruoja ir Rusijos karių, kasusių apkasus vadinamajame Raudonajame miške šalia Černobylio ir gavusių spindulinių nudegimų, pavyzdys, kuomet buvo susidurta būtent su užsilikusiu ceziu.
Rizikos grupės ir prevencijos svarba
Kiek jonizuojančiosios spinduliuotės gavo Lietuvos žmonės tomis dienomis, priklausė nuo kelių faktorių: amžiaus, buvimo lauke, šviežio karvės pieno ar augalų vartojimo.
„Didžiausia tikimybė, kad per gyvenimą susirgs skydliaukės vėžiu, yra tiems, kurie tuo metu buvo labiausiai jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktose zonose ir avarijos metu buvo kūdikiai, vaikai maždaug iki ketverių metų. Jie galėjo gauti pavojingą dozę“, – teigia specialistė. Suaugusiems rizika mažesnė.
Skydliaukės vėžys gali išsivystyti per mažiausiai penkerius metus, o vidutinis periodas yra 10–15 metų. Tačiau rizika išlieka visą gyvenimą. Vaikai ir jauno amžiaus žmonės jonizuojančiosios spinduliuotės yra paveikiami gerokai stipriau, paveikiama visa biologinė sistema.
Tyrimas atskleidė žymiai didesnę riziką susirgstiskydliaukės vėžiu ir sergamumą tarp tų, kurie avarijos metu buvo maži vaikai ir gyveno paveiktuose regionuose. Gydytoja pataria dabartiniams 40–45 metų žmonėms, kurie tuo metu buvo paveiktuose rajonuose, reguliariau tikrintis skydliaukę, pavyzdžiui, pasidaryti echoskopiją, tačiau be panikos.
Jeigu gyventojai būtų buvę laiku informuoti ir jiems būtų skirtos kalio jodido tabletės, rizika susirgti vėžiu sumažėtų. „Būtų pagelbėjusi ir informacija: nebūti lauke, negerti karvės pieno, nevalgyti augalų“, – sako dr. R. Steponavičienė. Tuometinė radiacinės saugos tarnyba perspėjo gyventojus išpilti pieną iš didžiausio užterštumo zonų. Tai buvo drąsus sprendimas, galėjęs nepatikti Maskvai. Pieno ir augalų nebuvo galima vartoti mažiausiai aštuonias dienas, kol jodas suskyla.
Černobylio mitai ir realybė
Dr. R. Steponavičienė atkreipia dėmesį į keletą gajų mitų. „Labiausiai mane glumina mitas, esą jeigu patyrei apšvitą, būtinai reikia išgerti alkoholio. Suprask, degtinė kažkokiu mistiniu būdu ją neutralizuoja. Dar dabar išgirstu tokių šnekų“, – stebisi gydytoja. Taip pat gajus mitas, kad po Černobylio avarijos Lietuvoje gyvuliai pradėjo gimti su dviem, trim galvom ir šešiom uodegom. „Tikrai taip nebuvo“, – patikina ji. Be to, klaidinga manyti, kad anksčiau mažiau buvo onkologinių susirgimų – tai globalus mitas.
„Skydliaukės vėžys – tai vienas iš geriausias prognozes turinčių vėžių. Labai neblogai pasiduoda gydymui“, – nuramina gydytoja, nors avarijos pasekmės kai kurių piliečių sveikatai pėdsaką neabejotinai paliko.
Černobylio likvidatorių sveikata: ilgalaikės pasekmės
Beveik septyni tūkstančiai Lietuvos piliečių buvo išsiųsti į Černobylį atlikti įvairių avarijos likvidavimo darbų, apie keturi tūkstančiai jų dar yra gyvi ir stebimi. Likviduotojai darbuose dalyvavo nuo vieno iki penkių mėnesių, patirdami vidutinę 100 mGy jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozę.
Tyrimo duomenimis, didžiausiai apšvitą patyrusių likviduotojų grupei nustatytas sergamumo padidėjimas skydliaukės, galvos smegenų piktybiniais navikais ir leukemija. Taip pat nustatytas mirtingumo dėl onkologinių, kraujotakos sistemos, tuberkuliozės ir smegenų kraujagyslių ligų rizikos padidėjimas.
„Ištyrėme, kad tarp jaunų likviduotojų, kuriems tada buvo mažiau nei trisdešimt, skydliaukės vėžio atvejų gerokai daugiau nei tarp vyresnių. Fiksuoti ir piktybiniai smegenų navikai“, – sako dr. Steponavičienė. Tarp likvidatorių pastebėtas ir didesnis mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų, insultų, onkologinių susirgimų.
Mokslininkams netikėta išvada buvo statistiškai didesnis vyrų likvidatorių sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės. Manoma, kad gauta radioaktyvi spinduliuotė sumažino jų atsparumą užsikrėsti šia liga. Spinduline liga susirgusių lietuvių likvidatorių buvo, bet vienetai, situacija nebuvo tokia dramatiška, kaip parodyta garsiajame seriale.
Pamokos ateičiai: ką daryti atominės avarijos atveju?
Jeigu įvyktų avarija Astravo elektrinėje ir Lietuvą pasiektų radioaktyvus debesis, pirmiausia kalio jodido tablečių reikėtų duoti vaikams, nes jauni žmonės ir ypač vaikai labiau paveikūs jonizuotei. Jeigu evakuacija nebūtina, patariama užsidaryti langus ir mažiausiai aštuonias dienas išlaukti viduje.
Medicininių tyrimų pavojai: kada kompiuterinė tomografija tampa rizika?
Kalbėdama apie dabartinius radiologinius tyrimus, dr. R. Steponavičienė įspėja, kad kompiuterinė tomografija (KT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET) duoda daugiausiai apšvitos. „Todėl šie tyrimai turėtų būti skiriami, tik jeigu yra rimtų indikacijų, o ne todėl, kad žmogus nori išsitirti dėl viso pikto“, – pabrėžia specialistė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.