Pasaulinė krūties vėžio krizė: naujausi duomenys ir perspėjimai
Krūties vėžys išlieka dažniausia vėžio rūšis ir pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis tarp moterų visame pasaulyje. Naujas pasaulinis tyrimas, paskelbtas prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet Oncology“, atskleidžia nerimą keliančius skaičius: 2023 metais pasaulyje buvo diagnozuota apie 2,3 mln. krūties vėžio atvejų, o nuo šios ligos mirė apie 764 tūkst. žmonių.
Ši ataskaita, parengta 2023 metų Pasaulinio ligų tyrimo, atskleidžia ryškias tendencijas ir augančią sveikatos nelygybę. Aukštas pajamas turinčiose šalyse krūties vėžio paplitimas išlieka stabilus, o mirtingumas mažėja. Visgi, kituose pasaulio regionuose, ypač mažesnes pajamas turinčiose valstybėse, tiek sergamumas, tiek mirtingumas didėja, o tai dar labiau didina atotrūkį sveikatos priežiūros srityje.
Didžiosios Britanijos organizacijos „Breast Cancer Now“ vadovė Claire Rowney pabrėžė tyrimo svarbą: „Šis naujas pasaulinis tyrimas yra skaudus priminimas, kad krūties vėžys ir toliau nusineša bei sugriauna per daug gyvenimų ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje išgyvenamumas gerėja, tikėtina, dėl ankstyvos diagnostikos ir veiksmingo gydymo, tačiau šalyse, turinčiose mažiau išteklių, situacija yra visiškai kitokia.“
Ryškūs skirtumai tarp valstybių ir ateities prognozės
Krūties chirurginės onkologijos specialistė Amy Bremner teigia, kad ši analizė yra vienas išsamiausių naujausių krūties vėžio situacijos vertinimų, apimančių net 185 šalis. Pasak jos, turtingesnėse valstybėse matoma pažanga mažinant mirtingumo rodiklius. Tačiau tyrimas taip pat aiškiai parodo, kad prastesnius rezultatus lemia ne biologiniai skirtumai, o ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Prognozuojama, kad nepaisant medicinos pažangos, naujų krūties vėžio atvejų skaičius pasaulyje toliau augs.
Jei 2023 metais jų buvo apie 2,3 mln., tai iki 2050 metų šis skaičius gali viršyti 3,5 mln. Per tą patį laikotarpį mirčių nuo šios ligos skaičius gali padidėti nuo 764 tūkst. iki maždaug 1,4 mln.
Nors šiuo metu apie 73 proc. krūties vėžio atvejų diagnozuojama aukštas pajamas turinčiose šalyse, net 39 proc. visų mirčių nuo šios ligos tenka mažas ir mažesnes vidutines pajamas turinčioms valstybėms. A. Bremner teigia, kad pasaulinė krūties vėžio krizė iš esmės yra nelygybės problema, o ne vien augantis ligos atvejų skaičius. Tyrėjai pabrėžia, kad šiuos skirtumus daugiausia lemia nevienodos galimybės laiku diagnozuoti ligą ir gauti kokybišką gydymą. Todėl būtina gerinti patikros programas, ankstyvą diagnostiką ir gydymo prieinamumą visame pasaulyje.
Gyvenimo būdo įtaka: beveik trečdalis atvejų yra išvengiami
Ataskaitoje pabrėžiama itin svarbi detalė: apie 28 proc. krūties vėžio atvejų pasaulyje yra susiję su šešiais potencialiai pakeičiamais rizikos veiksniais. 1990–2023 metais pasiekta pažanga mažinant alkoholio ir tabako poveikį – su šiais veiksniais susijusi ligos našta sumažėjo atitinkamai 47 ir 28 procentais. Tačiau kiti rizikos veiksniai reikšmingai nemažėjo.
„Vėžio prevencija išlieka vienas svarbiausių būdų mažinti ligos paplitimą, nes nemaža dalis atvejų yra susiję su išvengiamais veiksniais, tokiais kaip rūkymas, antsvoris ar alkoholio vartojimas“, – teigė Jungtinės Karalystės organizacijos „Cancer Research UK“ sveikatos informacijos vadovė Sophie Brooks.
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką? Ekspertų patarimai
Ekspertai pabrėžia, kad kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar genetinio polinkio, žmogus pakeisti negali. Tačiau daugelis kitų veiksnių priklauso nuo gyvenimo būdo. Sveikatos specialistai rekomenduoja:
- palaikyti sveiką kūno svorį ir subalansuotai maitintis;
- būti fiziškai aktyviems bent 150 minučių per savaitę;
- aptarti su gydytoju hormoninės terapijos ar kontraceptinių tablečių riziką;
- jei įmanoma, žindyti kūdikį bent pirmuosius šešis mėnesius;
- jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, pasitarti su gydytoju dėl prevencijos.
Ekspertai įspėja, kad jei dabartinės prognozės išsipildys, iki 2050 metų krūties vėžio atvejų gali padaugėti 38–54 proc., o mirčių – net 68–71 proc. Didžiausią naštą patirs neturtingos šalys. Todėl gyvenimo būdo pokyčiai ir ankstyva prevencija tampa ypač svarbūs globaliai kovojant su šia liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.