Nors pačios erkės ligų nesukelia, jos yra pavojingų patogenų nešiotojos, galinčios perduoti įvairias žmogaus ar gyvūnų ligas. Lietuva, dėl savo geografinės padėties ir klimato, yra itin palanki erkėms vystytis, o jų gyvavimo ciklas trunka net 3–6 metus. Per kiekvieną vystymosi stadiją erkė, siurbdama kraują iš skirtingų šeimininkų, gali prisisiurbti virusų, bakterijų, pirmuonių ir net kirminų lervų. Vėliau, siurbdama kraują iš kito šeimininko, ji gali pernešti šiuos patogenus, taip platindama infekcijas.
Dažniausiai pernešamos ligos: erkinis encefalitas ir Laimo liga
Dauguma žmonių bijo erkių pernešamų ligų, o dažniausiai kalbama apie dvi pagrindines: virusinį erkinį encefalitą ir bakterinę Laimo ligą (dar žinomą kaip boreliozę). Erkinis encefalitas laikomas pavojingesniu, nes virusas, patekęs į žmogaus organizmą, per kraują nukeliauja į įvairius organus, sukeldamas stiprius uždegiminius ir sisteminius pažeidimus, kurie gali lemti ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar net negrįžtamus pokyčius gyvenime. Svarbu žinoti, kad persirgus erkiniu encefalitu, gyvenimas gali niekada nebebūti toks pat.
Kaip erkės plinta ir kur slepiasi?
Erkės dažniausiai slepiasi aukštoje žolėje, krūmuose, o ne krenta nuo medžių, kaip klaidingai manoma. Žolės pjovimas teritorijoje gali sumažinti jų paplitimą. Mūsų kūnas nuolat išskiria įvairias medžiagas, kurios vilioja erkes. Jos ropoja link vietų, kur oda yra ploniausia ir lengviausia įsisiurbti – pažastų, pakinklių, kirkšnių ir kitų jautrių kūno vietų.
Efektyvi apsauga: ką daryti einant į gamtą?
Eidami į mišką ar kitas potencialiai erkėtas vietas, pasirūpinkite tinkama apranga. Rekomenduojama vilktis šviesiomis kelnėmis, kad ropojančios erkės būtų lengvai pastebimos. Svarbu užtempti kojines ant kelnių, kad erkės negalėtų lengvai pasiekti odos. Taip pat nepamirškite naudoti repelentų, skirtų apsisaugoti nuo erkių.
Įsisiurbė erkė: ką daryti ir ko vengti?
Jei vis dėlto nepavyko išvengti erkės įsisiurbimo, svarbiausia nepanikuoti.
Visuomenėje sklando daugybė mitų apie erkių ištraukimą, pavyzdžiui, kad įsisiurbusią erkę reikia patepti aliejumi ar žibalu. Tai daryti griežtai nerekomenduojama, nes padidėja rizika, kad erkė išskirs daugiau seilių ir perduos ligų sukėlėjus. Erkė pincetu turi būti suimta kuo arčiau odos ir traukiama tiesiai, nesvarbu, į kurią pusę suksite. Svarbiausia – pašalinti ją kuo greičiau ir nepalikti galvutės odoje.
Skiepai ir tyrimai: patikimiausia apsauga nuo ligų
Grįžtant prie erkinio encefalito, reikia pabrėžti skiepų profilaktikos svarbą, nes tai yra geriausia ir patikimiausia apsauga nuo šios pavojingos ligos. Be to, egzistuoja įvairūs tyrimai, padedantys nustatyti erkių pernešamas ligas. Laimo ligos sukėlėjus galima nustatyti mikroskopiniais tyrimais, tačiau tiksliausi ir aiškiausi yra molekuliniai PGR tyrimai, puikiai pažįstami iš COVID-19 pandemijos laikų. PGR metodai leidžia identifikuoti ne tik erkinio encefalito virusą ar Laimo ligos sukėlėjus, bet ir kitus patogenus, tokius kaip babeziozės ar lichijos.
Kodėl svarbu tai žinoti? Jeigu nesate vakcinuoti ir po įsisiurbimo aptinkamas erkinio encefalito virusas, būtina atidžiai stebėti savo būklę ir nedelsiant kreiptis į medikus. Nė vienas žmogus nėra visiškai apsaugotas nuo erkių, tačiau skiepai, savalaikė medicininė diagnostika ir prevencinės priemonės padeda išvengti skaudžių situacijų ir sunkių komplikacijų, kurias gali sukelti šis mažas vabaliukas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.