Kada vertėtų sunerimti dėl rankų skausmų?
Ortopedas traumatologas V. Tamaliūnas pabrėžia, kad pacientai dažnai kreipiasi dėl įvairių darinių rieše, plaštakoje ar pirštuose. Taip pat nerimą kelia riešo ir alkūnės kanalų sindromai, „spragsintys“ ar „stringantys“ pirštai, kuriuos atlenkti įmanoma tik kitos rankos pagalba. Kitas signalas, reikalaujantis dėmesio – nykščio sausgyslių uždegimas, mediciniškai žinomas kaip de Quervain tenosinovitas.
„Riešo ir alkūnės kanalų sindromus, kuriuos sukelia spaudžiami nervai, galima atpažinti iš jiems būdingų, tipinių požymių – tirpstančių pirštų, deginančio pobūdžio skausmo pirštuose ir plaštakoje bei pacientams skundžiantis sumažėjusia jėga plaštakoje ar rytiniu pirštų sustingimu. Nesprendžiant problemos iškart, vėliau gali sunykti plaštakos raumenys, sutrikti smulkioji rankų motorika – smulkių daiktų suėmimas“, – pažymi ortopedas traumatologas.
Kodėl kyla riešo ir plaštakos problemos?
Gydytojo teigimu, 30–60 m. amžiaus grupėje sutrikimai dažniausiai kyla dėl pasikartojančių, monotoniškų judesių ar fizinio darbo. Visgi priežastys gali būti ir kitokios: „Nėštumas ar anksčiau patirtos traumos, pavyzdžiui, sumušimai ar kaulų lūžiai su dislokacija, taip pat yra vienos iš priežasčių, kodėl gali kankinti riešų ar plaštakų skausmai.“
Kalbant apie pritrauktus pirštus, dažnai diagnozuojama Diupitreno kontraktūra. Tai paveldima liga, dažniausiai pasireiškianti nuo 40 metų. Pastebima, kad kieti, neskausmingi mazgai delne formuoja tarsi stygas, kurios ilgainiui riboja pirštų ištiesimą.
Gydymo būdai ir svarba nedelsti
V. Tamaliūnas pataria nedelsti – jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į specialistus. „Pacientui ignoruojant savo sveikatos problemą, ją išspręsti gali būti kur kas sudėtingiau nei vos tik pasirodžius ligos simptomams“, – teigia gydytojas.
Lengvesniais atvejais taikoma kineziterapija ir priešuždegiminis gydymas. Vidutinio ar sunkaus laipsnio patologijos atveju gali prireikti operacijos. „Operacijos metu išlaisviname prispaustus nervus, atlaisviname sausgysles, kad šios vėl galėtų laisvai judėti ir nebekeltų skausmo“, – aiškina specialistas.
Prevencija ir grįžimas į įprastą ritmą
Po sėkmingos operacijos pacientai dažniausiai per 1–2 mėnesius grįžta į kasdienę veiklą. Visgi, siekiant išvengti ligos pasikartojimo, būtina koreguoti rizikos veiksnius: „Žmonės turi suprasti apie savo ligą, kodėl ji atsirado ir kad nepakeitus rizikos veiksnių, nenaudojant apsaugos priemonių darbo metu, visada yra galimybė, kad liga pasikartos.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.