Nors demencija dažniausiai asocijuojasi su atminties praradimu, ankstyvosiose jos stadijose gali pasireikšti ir kitų, subtilesnių požymių, kurie neturi nieko bendra su atmintimi. Alzheimerio liga, kuri yra dažniausia demencijos forma, sukelia amiloidinių baltymų sankaupas smegenyse, pažeidžiančias neuronus atminties centre – hipokampe. Tačiau daugelis kitų demencijos formų, tokių kaip frontotemporalinė, kraujagyslinė ar Lewy kūnelių demencija, pasižymi įvairiais simptomais, kurie iš pradžių gali visiškai nesusiję su atminties sutrikimais.
Ekspertai pabrėžia, kad demencija yra platus terminas, apimantis daugiau nei šimtą potipių, todėl ligos požymiai gali smarkiai skirtis. Prognozuojama, kad demencija sergančiųjų skaičius pasaulyje tik didės, todėl atkreipti dėmesį į ankstyvuosius, ne visuomet akivaizdžius, požymius yra itin svarbu. Štai trys ankstyvieji demencijos požymiai, kurie gali pasireikšti dar iki atminties sutrikimų:
Neapgalvoti sprendimai ir finansinės problemos
Vienas iš ankstyvųjų demencijos požymių gali būti impulsyvūs ir neracionalūs sprendimai. Ligai progresuojant, pažeidžiami smegenų regionai, atsakingi už sprendimų priėmimą, savikontrolę, planavimą ir rizikos vertinimą. Tai gali pasireikšti neapgalvotu elgesiu, pavyzdžiui, impulsyviu pirkimu ar netinkamu pinigų valdymu.
Atlikti tyrimai patvirtina šią tendenciją. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 81 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, atskleidė, kad sergančiųjų Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis kredito reitingai pradėdavo blogėti dar iki oficialios diagnozės – kartais net šešeriais metais anksčiau. Kitas tyrimas parodė, kad maždaug penkeriems metams iki diagnozės pacientai vis dažniau praleisdavo reguliarius mokėjimus.
Šie rizikingi sprendimai ypač būdingi sergant frontotemporaline demencija (FTD). Ši demencijos forma, atsirandanti dėl nervinių ląstelių nykimo priekinėse ir smilkininėse smegenų skiltyse, pirmiausia paveikia žmogaus asmenybę ir gebėjimą priimti sprendimus, o atminties sutrikimai dažniausiai pasireiškia vėlesnėse stadijose.
Socialinis atsiribojimas ir bendravimo sunkumai
Nors atminties sutrikimai yra žinomas demencijos požymis, ankstyvosiose stadijose ligoniai gali tapti uždaresni ir vengti socialinės sąveikos. Demencija pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už kalbos artikuliaciją ir supratimą, todėl pacientams gali būti sunku efektyviai bendrauti su artimaisiais. Šių sričių atrofija priekinėse ir užpakalinėse smilkininėse skiltyse apsunkina sklandų pokalbį.
Pamiršus artimųjų vardus ar veidus, taip pat praeities įvykius, gali kilti gėda ir baimė būti teisiama, todėl pacientai linkę atsiriboti. Socialinis atsiribojimas dažnai pasireiškia sergant Alzheimerio liga ir frontotemporaline demencija (FTD), nors gali būti stebimas ir esant kraujagyslinei bei Lewy kūnelių demencijai.
Vieno tyrimo, apėmusio daugiau nei 600 tūkst. dalyvių, analizė parodė, kad vienatvė net 14 procentų padidino Alzheimerio ligos riziką, 17 procentų – kraujagyslinės demencijos, o 12 procentų – bendrų kognityvinių sutrikimų riziką. Manoma, kad stimuliacijos trūkumas dėl vienatvės gali sukelti žalingus uždegiminius procesus smegenyse.
Regos sutrikimai ir aplinkos suvokimas
Be poveikio atminčiai ir asmenybei, demencija gali paveikti ir su regėjimu susijusias smegenų sritis. Pažeidus sritis, atsakingas už matymą ir orientaciją erdvėje, asmeniui tampa sunkiau suvokti, ką mato, ir susigaudyti aplinkoje. Smegenys palaipsniui praranda gebėjimą vertinti gylio suvokimą ir didelius atstumus.
Sergant Lewy kūnelių demencija, regos žievės pažeidimas gali lemti haliucinacijas – smegenys pradeda kurti vaizdus, kurių realybėje nėra. Kai kurių demencijos tipų, pavyzdžiui, užpakalinės žievės atrofijos (PCA), atveju, regėjimo sutrikimai dažnai yra pirmieji pasireiškiantys simptomai, dar prieš atminties praradimą.
Vienoje 2023 m. atliktoje apžvalgoje buvo nustatyta, kad regėjimo sutrikimai siejami su 60 procentų didesne demencijos ar kitų kognityvinių sutrikimų išsivystymo rizika. Tyrimų autoriai teigia, kad būtini tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar regėjimo korekcija, pavyzdžiui, akinių nešiojimas ar operacija, gali padėti sumažinti demencijos riziką vėlesniame amžiuje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.