„Šimtaprocentinis, nuo savo bičių.” Turguje pardavėjas kalbėjo įtikinamai. Medus atrodė gražiai – gintarinis, tirštas, kvapnus. Nusipirkau litrą. Grįžęs namo, nunešiau pirkinį kaimynui Algirdui, kuris pats laiko bites. Jis žvilgtelėjo, paėmė šaukštą, pakėlė ir ištarė: „Čia ne medus. Čia sirupas su medum.” Nesuvokiau, kaip jis gali tai žinoti. Tada Algirdas man parodė tris testus, kuriuos dabar atlieku kiekvieną kartą prieš pirkdamas medų.
Tekėjimo testas: pirmoji tiesos užuomina
Algirdas paėmė šaukštą, pasėmė medaus ir lėtai pakėlė. „Žiūrėk, kaip krenta,” – pasakė jis. Mano „medus” krito greitai ir iškart išsisklaidė. Tada kaimynas atnešė savo medų – jis tekėjo lėtai, sudarė aiškią srovę, o pasiekęs dubenėlį, sukrovė mažą kupetą.
„Bet svarbiausia – paskutinis lašas,” – paaiškino jis. Tikras medus, kai baigia tekėti, tarsi atšoka atgal link šaukšto – lyg guminė juostelė. Padirbtas tiesiog nukrenta. „Paviršinis įtempimas,” – paaiškino Algirdas. „Tikrame meduje jis stiprus. Sirupas jo neturi.”
Biologinė atmintis: medaus korio paslaptis
Kitas Algirdo parodytas testas buvo stebinantis. Jis paėmė seklų indą, įdėjo du šaukštus medaus ir užpylė šiek tiek šalto vandens. „Dabar sukam,” – pasakė ir pradėjo lėtai sukti indą ratu.
Po kelių minučių mano akyse prasidėjo kažkas keisto: medus ant dugno pradėjo formuoti raštą, panašų į korį – šešiakampes figūras. „Tai vadina biologine atmintimi,” – nusišypsojo Algirdas. „Tikras medus „prisimena” avilio struktūrą. Sirupas tirpsta greitai ir jokio rašto nesudaro.” Mano pirktas medus ištirpo per minutę, nepalikdamas jokių korių ar struktūros.
Cheminiai patikrinimai: jodas ir actas
„Dar yra cheminiai testai,” – sakė Algirdas. „Jei nori tiksliai žinoti, ką įmaišė.” Jis paėmė jodo tirpalą, kokį naudojame žaizdoms. Įlašino kelis lašus į medų.
„Jei pasidaro violetinis – yra krakmolo,” – aiškino jis. „Krakmolą deda, kad medus atrodytų tirštas.” Mano medus šiek tiek pavioletinėjo. Ne stipriai, bet reakcija buvo akivaizdi.
Tada Algirdas įpylė acto. „Jei pradeda putoti ir šnypšti – yra kreidos arba gipso.” Mano pirkinys neputojo – bent čia buvo švarus.
Kaip išvengti apgaulės?
„Krakmolas jau rodo, kad ne grynuolis,” – konstatavo kaimynas. Algirdas papasakojo, kad net iki dvidešimties procentų medaus rinkoje gali būti klastotės. Dažnai maišoma su cukraus ar kukurūzų sirupu, pridedama krakmolo tirštumui padidinti. „Pigus medus dažniausiai ne medus,” – sakė jis. „Jei kainuoja perpus pigiau nei kitur – klausk savęs kodėl.”
Geriausia pirkti tiesiai iš patikimo bitininko. Arba bent jau žinoti šiuos testus. „Turguje visada prašyk paragauti ir padaryk tekėjimo testą,” – patarė Algirdas. „Jei pardavėjas supyks – jau žinai atsakymą.”
Po šio pokalbio grąžinau tą litrą pardavėjui. Jis bandė ginčytis, bet kai užsiminiau apie jodo testą – nutilo. Dabar kiekvieną kartą prieš pirkdamas medų darau bent tekėjimo testą. Užtrunka dešimt sekundžių, bet sutaupo pinigus ir, svarbiausia, sveikatą. Algirdas sako: „Tikras medus – vaistas. Padirbtas – tiesiog cukrus su kvapu.” Ir jis teisus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.