Anemija – būklė, kai žmogaus organizme sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių, kitaip eritrocitų. „Kaip žinia, 30 proc. raudonosios kraujo ląstelės sudaro hemoglobinas. Tai yra baltymas, kuris išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti“, – feisbuke surengtos transliacijos metu pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis.
Pasak jo, anemija kartais pasireiškia kaip atskira liga, tačiau mažakraujystė gali pranešti ir apie kitus rimtus susirgimus, būti jų simptomu.
Klastingi anemijos simptomai: nuo nuolatinio nuovargio iki neįprastų potraukių
Pagrindiniai anemijos simptomai – bendras silpnumo jausmas, nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas. Taip pat būna sunku susikoncentruoti, pabala oda, ima šalti rankos ir kojos, o be aiškios priežasties padažnėja širdies dūžiai.
A. Degulis atkreipia dėmesį ir į retesnius, kartais klaidinančius simptomus: „Kai kuriems žmonėms atsiranda liežuvio skausmai, uždegimas. Taip pat galimas neramių kojų sindromas. Tuomet pacientai skundžiasi, kad neturi, kur kojų dėti. Tai irgi gali būti vienas iš anemijos ženklų.“
Gydytojas mini ir itin egzotiškus požymius: „Pasitaiko ir egzotinių simptomų: atsiranda noras valgyti keistus dalykus, pavyzdžiui, ledą arba smėlį. Tai irgi gali būti mažakraujystės požymis.“
Kodėl vystosi mažakraujystė? Pagrindinės priežastys ir rizikos grupės
Dažniausia anemijos priežastis – vitaminų B12, B1, B6 ir D, taip pat geležies arba folio rūgšties trūkumas organizme. Kraujo ląstelių gamyba kartais sutrinka dėl kaulų čiulpų ligų. Mažakraujystę sukelti gali ir imuninės, uždegiminės, skrandžio bei žarnyno ligos.
Anemija yra ypač paplitusi būklė – paskaičiuota, kad 27 proc. pasaulio gyventojų per savo gyvenimą susiduria su mažakraujyste.
Sutrikimas dažnai išsivysto nepastebimai. Pavyzdžiui, pieno produktai slopina geležies įsisavinimą skrandyje, todėl anemija dažnai išsivysto kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.
Geležies įsisavinimą taip pat gali sutrikdyti skrandžio uždegimas, opaligė, žarnyno uždegimas, Krono liga, opinis kolitas, celiakija. „Tie žmonės sako: aš valgau viską, vartoju net geležies papildus, bet pas mane nėra pakankamai geležies. Todėl reikia išsiaiškinti, ar nėra šitų sveikatos bėdų“, – paaiškino A. Degulis.
Dažniausia geležies trūkumo priežastis – kraujavimas. Dėl to su šia problema ypač dažnai susiduria vaisingo amžiaus moterys, patiriančios gausias menstruacijas. Tokiais atvejais anemija vystosi lėtai, o simptomų pasireiškimas nėra toks staigus.
„Iš pradžių žmogus nieko nejaučia, pripranta, sako: žinote, aš šiek tiek silpniau jaučiuosi, nori miego, man reikia pailsėti ilgiau, o darbe labiau pavargstu. Taip gali būti, nes sumažėjo hemoglobinas“, – paaiškino A. Degulis. Kai hemoglobino lygis nukrenta staigiai, pasireiškia ūmūs simptomai: alpimas, sunku paeiti, daužosi širdis, užvaldo mieguistumas.
Kada kreiptis į medikus? Tiksli diagnostika – raktas į sveikatą
Anemiją dažniausiai nustato šeimos gydytojas atlikdamas paprastą ir nebrangų bendrą kraujo tyrimą. Mažakraujystę išduoda sumažėjusi hemoglobino koncentracija. Vėliau įvairiais tyrimais ieškoma tikrosios anemijos priežasties.
Tačiau pas hematologus patenka tik 5–10 proc. mažakraujystę turinčių pacientų. „Duosiu pavyzdį: pacientas įsipjauna pirštą, netenka daug kraujo. Padarome kraujo tyrimą – be abejo, hemoglobinas bus žemas. Greičiausiai tokio paciento nereikia siųsti pas hematologą, kuris tiria kraujo ligas“, – paaiškino A. Degulis.
Gydytojas pabrėžia, kad anemijos simptomai gali būti klastingi. „Turėjau vieną pacientę, kuri atėjo su labai žemu hemoglobinu. Normalus jo lygis – virš 120 g/l. Pacientės hemoglobino lygis buvo – 60 g/l. Kai turime mažiau 70-ies, paprastai žmogui perpilame kraują. Aš klausiu, kaip ji jaučiasi, o ji atsako, kad gerai, savaitgalį maratoną bėgs. Būna atvejų, kai geležis krenta labai palaipsniui, organizmas taip prisitaiko, kad tie simptomai formuojasi iš lėto ir žmogus nebežino, ką reiškia turėti normalų hemoglobiną“, – pastebėjo A. Degulis. Pasak gydytojo, atstačius hemoglobino kiekį, pacientė pajuto ryškų pagerėjimą, dėl klastingos būklės ji tiesiog nesuprato, ką reiškia normali savijauta.
Savi gydymo ypatumai ir vegetarų mityba
Nors geležies trūkumas yra dažniausia anemijos priežastis, gydytojas griežtai nepataria užsiimti savigyda ir vartoti maisto papildus, nepasitarus su mediku. „Įsivaizduokime, kad jums yra mažakraujystė, bet geležies turite per daug. Pradėjus vartoti geležies preparatus turėsime toksišką geležies poveikį. Ji pradės kauptis širdyje, kepenyse, inkstuose. Maisto papildų nereikėtų pradėti vartoti prieš tai nepadarius geležies koncentracijos kraujyje tyrimo“, – pabrėžė A. Degulis.
Dažniausiai geležies trūksta, kai jos negaunama pakankamai su maistu. Daugiausia geležies yra mėsoje, jūros gėrybėse, pupinėse daržovėse.
Su geležies trūkumu dažnai susiduria augalinę mitybą pasirinkę žmonės, nes mėsa yra vienas pagrindinių geležies šaltinių. Tiesa, pasak gydytojo, geležimi apsirūpinti gali ir vegetarai. „Tik tai bus daug sunkesnis darbas“, – pabrėžė A. Degulis.
Jo teigimu, vegetarams į mitybos racioną reikia įtraukti visus geležies turinčius augalinius produktus: valgyti žirnius, pupas, lęšius, humusą, avinžirnius, riešutus, juodą šokoladą, džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus, slyvas. „Paįvairinus augalinės kilmės mitybą, galima užsitikrinti normalų kraują“, – patikino gydytojas.
Tačiau išsivysčius rimtai mažakraujystės formai vien maistas jau nebepadės. „Pacientės dažnai klausia: aš nenoriu jokių vaistų, ar galiu hemoglobiną atstatyti maistu? Atsakau: taip, įmanoma. Dešimt kepsnių per dieną ir hemoglobinas atsistatys. Tai teoriškai įmanoma, bet praktiškai – ne“, – paaiškino A. Degulis. Taigi, pacientams dažnai tenka vartoti geležies preparatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.