Lietuvoje 58 procentai mamų patiria perdegimą, o didelė dalis vienišų motinų balansuoja ties skurdo riba. Tai ne pavienės istorijos, o viešosios politikos problema, kurią gilina lyčių nelygybė darbo rinkoje ir pajamų atotrūkis. Vienišos mamos yra viena pažeidžiamiausių grupių, susiduriančių su nestabiliomis pajamomis, laiko trūkumu ir diskriminacija.
Perdegimo iššūkiai: baimė prarasti stabilumą
2023 m. duomenimis, 58% moterų Lietuvoje patiria perdegimą, nurodant ilgai kauptą įtampą. Psichoterapeutė Lina Dirmotė atskleidžia, kad už išsekimo slypi įvairūs vidiniai mechanizmai, bet dažnas fonas yra „Didžiulė baimė prarasti stabilų pajamų šaltinį ir su tuo susijęs nenumaldomas noras aukoti visą save – laisvalaikį, poilsį, santykius, sveikatą – pasiekimų darbe gerinimui.“ Poilsis tokiame režime suvokiamas kaip kaltę kelianti prabanga. Perdegimo pasekmės apima depresiją, fizinį ir emocinį išsekimą, nemigą bei darbingumo praradimą. L. Dirmotė teigia: „diskutuojame, kodėl lindėjimas socialiniuose tinkluose ar vyno butelis vakarais nėra poilsis“, nes tikras atsigavimas įvyksta, kai nervų sistema gauna realų, o ne simbolinį poilsį.
Finansinė įtampa „suvalgo“ dėmesį ir kantrybę
Komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė pabrėžia, kad ilgalaikis finansinis stresas „suvalgo“ dalį dėmesio ir proto energijos – tai vadinamasis kognityvinės talpos efektas. „Kai žmogus nuolat galvoja apie sąskaitas, skolas, ar užteks iki mėnesio galo, dalis dėmesio ir proto energijos tiesiog nuolat „suvalgoma“ šitų rūpesčių.“ Tai trumpina planavimą, didina sprendimų nuovargį ir silpnina kantrybę, ypač su vaikais. Pagalbos prašymas daugeliui mamų atrodo kaip silpnumas. M. Andriulienė apgailestauja: „Daug moterų turi stiprų vidinį įsitikinimą, kad turi susitvarkyti pačios. Pagalbos prašymas joms atrodo kaip silpnumas ar nesėkmė. Todėl pagalbos dažnai kreipiamasi tik tada, kai išsekimas jau labai didelis ir situacija kritiška. Dėl to man labai gaila, nes tikrai lengviau padėti mamai, kuri šiek tiek susvyravo, negu padėti išsikapstyti iš rimtesnių bėdų.
Labai norėčiau, kad čia “įsijungtų” moterų bendrystė ir pirmas raudonas vėliavėles keltų draugės, artimosios, giminaitės – padėtų ar nukreiptų ten, kur galėtų sulaukti pagalbos.“
Darbo rinka: tarp progreso ir stereotipų
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė mato gerėjančią, tačiau vis dar stereotipų paveiktą situaciją darbo rinkoje. Moterys, ypač vienišos mamos, susiduria su spaudimu ir darbdavių prielaidomis dėl šeimos įsipareigojimų. I. Balnanosienė pabrėžia, kad sprendimai turi būti nuoseklūs ir daugiasluoksniai, keičiantys stereotipinį mąstymą per bendruomeniškumą ir atvirumą. „Jei moteris turi vaikų, tai nereiškia, kad ji bus mažiau patikima darbuotoja. Lygiai taip pat ir vyras gali turėti šeimos įsipareigojimų, sergančių vaikų ar pats sirgti. Stereotipinis mąstymas turi mažėti, o tai įmanoma per bendruomeniškumą, atvirumą ir dalijimąsi gerąja praktika.“, – teigia ji. Prie pokyčių prisideda „1000 moterų projektas“, padedantis sunkumų patiriančioms mamoms įgyti profesinių įgūdžių ir ugdyti emocinį atsparumą.
Darbdavio atsakomybė: nuo klaidų iki tylos
Statybų bendrovės „Gilesta“ administracijos direktorė Aistė Grigaitienė teigia, kad perdegimas nėra asmeninė, o vadybos problema, veikianti visą komandą. „Perdegimo nelaikome asmenine problema. Jei žmogus yra pervargęs, jis paprasčiausiai nebegali dirbti gerai, o kai ima šlubuoti viena komandos grandis, tai neišvengiamai atsiliepia visai komandai.“ Emocinis išsekimas pasireiškia ne klaidomis, o tylumu, sumažėjusia iniciatyva, atsiribojimu ir dirglumu. A. Grigaitienė pabrėžia: „Tokius signalus galima atpažinti tik tada, kai organizacijoje yra saugus ryšys ir dialogas, kai darbuotojas gali pasakyti, kad pavargo, ir žino, jog niekas to nepanaudos prieš jį. Tikiu, kad vadovo užduotis – ne vertinti, o išgirsti, reguliuoti darbų srautus stebint situaciją realiu laiku.“ Tikras rūpestis prasideda nuo kasdienės vadybos, nuoseklumo ir kultūros, kurioje vadovas išklauso ir supranta žmogų. „Rūpinimasis emocine sveikata komandoje yra požiūris, o ne užduotis kasdienių užduočių sąraše. Jei to požiūrio įmonės viduje nėra, jokia deklaracija ar šūkis to nepakeis.“
Išsekimas tampa logiška baigtimi, kai finansinė įtampa nuolat veikia, pagalbos prašymas slopinamas, o darbe matuojamas tik krūvis. Sprendimas yra kompleksinis ir reiškia atramos normalizavimą: pakankamas miegas, lankstesnis darbas ir konkreti, o ne simbolinė pagalba.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.