Kepenys – gyvybiškai svarbus, tačiau klastingas organas. Priešingai nei širdis, jos neturi skausmo receptorių, todėl daugelis kepenų ligų ilgą laiką nesukelia jokių apčiuopiamų simptomų. Būtent dėl šios priežasties kepenų negalavimai dažnai diagnozuojami per vėlai, kai jų gydymas jau yra itin sudėtingas ar net nebeįmanomas. Profesorius Limas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius ir Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas, pabrėžia, kad kepenų ligos gali būti labai pavojingos mūsų sveikatai, sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Kepenų cirozė – tyliai progresuojanti grėsmė
Viena iš tokių grėsmingų ligų – kepenų cirozė, kuomet normalias kepenų ląsteles palaipsniui pakeičia randinis audinys. Tai yra galutinė ir dažnai sunkiausia lėtinio kepenų uždegimo stadija. Nors Lietuvoje cirozė neretai siejama su ilgalaikiu alkoholio vartojimu, ši pavojinga būklė gali išsivystyti ir dėl lėtinių virusinių infekcijų (pavyzdžiui, hepatito B ar C), riebalinės kepenų ligos, tam tikrų vaistų toksinio poveikio ar autoimuninių procesų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl kepenų cirozės miršta daugiau kaip milijonas žmonių. Liga vystosi pamažu, per daugelį metų, todėl ankstyva diagnostika, atitinkama dieta ir sveika gyvensena gali padėti išvengti sunkių pasekmių.
Virusiniai hepatitai – paslėptas iššūkis
Virusiniai hepatitai, ypač B ir C, tebėra vienos klastingiausių kepenų ligų. Hepatitas B sėkmingai kontroliuojamas skiepais, tačiau hepatitas C vis dar reikalauja ypatingo dėmesio. Ši infekcija gali tyliai vystytis dešimtmečius, kol atsiranda pastebimų kepenų pažeidimo požymių.
Prof. L. Kupčinskas atkreipia dėmesį: „Hepatitas C atrastas tik 1989 metais, todėl daugelis žmonių užsikrėtė dar tada, kai kraujo donorai nebuvo tikrinami dėl hepatito C infekcijos. Virusas galėjo patekti per medicinines procedūras ar net per manikiūro įrankius.
Šiandien, kai turime efektyvų ir visiškai kompensuojamą gydymą, svarbiausia – kad kiekvienas užsikrėtęs žmogus būtų diagnozuotas ir gydomas.“
Sėkminga hepatito C eliminacijos programa Lietuvoje: tūkstančiai išgelbėtų gyvybių
Lietuvoje 2022 metais pradėta hepatito C eliminacijos programa jau laikoma viena sėkmingiausių Europoje. Šeimos gydytojai ir slaugytojai patikrino daugiau nei 80 proc. 1945–1994 metais gimusių gyventojų – tai apie 1,45 mln. žmonių. Daugiau kaip 8 tūkst. užsikrėtusiųjų jau išgydyti, daugelis jų šiandien net nebesusimąsto, kad išvengė mirtinos ligos. Tačiau, anot medikų, iššūkis išlieka – dalis žmonių, sužinoję apie teigiamą tyrimo rezultatą, vis dar nesikreipia į specialistus. Būtent šioje grandyje labai svarbus šeimos gydytojų ir slaugytojų indėlis.
Šeimos gydytojų indėlis – kertinė grandis
Pirminės sveikatos priežiūros komandos – šeimos gydytojai ir slaugytojai – yra kertinė grandis, padėjusi Lietuvai pasiekti tokį proveržį kovoje su hepatitu C. Jų dėka tūkstančiai žmonių buvo ištirti, informuoti ir nukreipti gydymui.
Gediminas Urbonas, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos gydytojas ir LSMU Šeimos medicinos klinikos docentas, teigia: „Šeimos gydytojai ir slaugytojai atliko milžinišką darbą – jie ne tik inicijavo tyrimus, bet ir padėjo pacientams suprasti, kad hepatitas C šiandien yra visiškai išgydomas. Be jų aktyvumo ir motyvacijos tokios pažangos nebūtume pasiekę.“
„Mūsų tikslas dabar – užbaigti pradėtą darbą: peržiūrėti teigiamus atvejus, pakviesti tuos, kurie dar neatvyko, ir įsitikinti, kad nė vienas pacientas neliko už patikros ir tinkamo gydymo ribų. Kiekvienas kvietimas gali reikšti išgelbėtą gyvybę“, – pabrėžia doc. G. Urbonas.
Ateities perspektyva: kepenų sveikatos kultūra
Lietuvos medikai ir politikai, kuruojantys sveikatos sistemą, toliau siekia Pasaulio sveikatos organizacijos tikslo – iki 2030 metų visiškai eliminuoti hepatito C virusą. Ši patirtis tapo pavyzdžiu ir kitoms šalims, kaip sistemingas šeimos gydytojų, slaugytojų ir specialistų (gastroenterologų, infektologų) bendradarbiavimas gali tapti itin sėkmingu projektu. Tačiau, anot pašnekovų, svarbiausia – kad kepenų sveikata taptų kasdienio rūpesčio dalimi.
„Tyrimai, susiję su kepenų sveikata, turėtų būti tokie pat įprasti kaip kraujospūdžio matavimas. Tik taip galėsime laiku pastebėti ne tik hepatitą, bet ir riebalinę kepenų ligą, cirozės pradžią ar kitus sutrikimus. Kiekvienas iš mūsų gali padaryti daug, kad kepenys išliktų sveikos – pakanka tik vieno vizito pas gydytoją“, – sako prof. L. Kupčinskas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.