Nuolatinis stresas ir įtampa tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi, tyliai sekina organizmą ir gali smarkiai paveikti bendrą savijautą. Nors poilsis yra būtinas, kartais jo vieno nepakanka. Vaistininkė Irena Garuckienė pabrėžia, kad norint atkurti pusiausvyrą, svarbu atsižvelgti ne tik į gyvenimo būdą, bet ir į tai, ar gauname visas reikalingas maistines medžiagas.
B grupės vitaminai ir magnis – nervų sistemos atrama
Pasak vaistininkės, pacientai, norintys pastiprinti nervų sistemą, dažniausiai domisi B grupės vitaminais. Vitaminai B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B6 (piridoksinas), B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas) yra gyvybiškai svarbūs nervinių impulsų perdavimui ir neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, sintezei.
I. Garuckienė aiškina: „Šie vitaminai veikia ne pavieniui, o sistemizuotai. Pavyzdžiui, vitaminas B6 reikalingas serotonino gamybai, o B12 ir folio rūgštis padeda palaikyti nervinių skaidulų vientisumą. Jei trūksta vieno iš jų, gali sutrikti visa grandinė, o tokiu atveju galima susidurti su smegenų rūku, nuovargiu ir silpnumu, motyvacijos stoka, dažnesniais neuralginiais uždegimais, nuotaikų svyravimas.“
Ji priduria, kad ne mažiau svarbus ir magnis. Šis mineralas padeda reguliuoti nervinių impulsų perdavimą bei raumenų atsipalaidavimą. Trūkstant magnio, dažnai pasireiškia įtampa, nerimas, nuovargis, miego sutrikimai, gali atsirasti raumenų trūkčiojimas ar net širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, gali kankinti bendras silpnumas.
Vitaminas D, omega-3 ir lecitinas – smegenų funkcijai ir nuotaikos kontrolei
Nors vitaminas D dažniausiai asocijuojasi su kaulų stiprinimu ir imuniteto palaikymu, vaistininkė pabrėžia jo naudą emocinei sveikatai. Šis vitaminas aktyviai dalyvauja nuotaikos reguliavimo ir smegenų veiklos procesuose.
„Vitaminas D taip pat prisideda prie kai kurių neuromediatorių, tarp jų – serotonino, reguliavimo, taip pat dalyvauja uždegiminių procesų kontrolėje, kurie gali turėti įtakos bendrai savijautai. Būtent todėl vitamino D stoka gali būti siejama su padidėjusiu nuovargiu, prastesne koncentracija ar nuotaikos svyravimais – organizmui tampa sunkiau palaikyti emocinį stabilumą ir energijos balansą, taip pat vitamino D trūkumas gali būti susijęs su atsiradusiais depresijos simptomais“, – pasakoja vaistininkė.
Svarbų vaidmenį atlieka ir omega-3 riebalų rūgštys. Jos padeda palaikyti sveiką ir elastingą nervinių ląstelių apvalkalą, nuo kurio priklauso efektyvus signalų perdavimas tarp nervinių ląstelių. Nestabilios ar elastingumą praradusios membranos gali sulėtinti signalų perdavimą, o tai gali pasireikšti silpnėjančia atmintimi, sunkumu susikaupti ir padidėjusiu smegenų jautrumu stresui.
I. Garuckienės teigimu, lecitinas taip pat yra labai svarbus. Jis prisideda prie nervinių signalų perdavimo efektyvumo. Jo trūkumas gali lemti lėtesnį ar mažiau efektyvų impulsų perdavimą, dėl ko žmogus gali jausti didesnį nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar sulėtėjusią reakciją.
Antioksidantai – daugiau nei tik organizmo apsauga
Vaistininkė paaiškina, kad antioksidantai yra gyvybiškai svarbūs, padedant neutralizuoti laisvuosius radikalus. Šie nestabilūs molekuliniai junginiai susidaro organizme dėl streso, uždegiminių procesų, aplinkos taršos, intensyvaus protinio darbo, žalingų įpročių ir daugybės kitų kasdienių veiksnių. Laisvieji radikalai gali pažeisti ląstelių membranas, baltymus bei genetinę medžiagą.
„Vitaminas C veikia organizmo skysčiuose – kraujyje ir ląstelių viduje, o vitaminas E – riebalinėse struktūrose, ypač ląstelių membranose. Tai reiškia, kad jie saugo skirtingas, bet tarpusavyje susijusias ląstelės dalis. Kai vitaminas E neutralizuoja laisvuosius radikalus membranoje, jis oksiduojasi, o vitaminas C gali padėti atkurti jo aktyvią formą ir taip pratęsti apsauginį poveikį. Be to, vitaminas C dalyvauja dopamino, atsakingo už budrumą, motyvaciją ir reakciją į stresą, gamyboje. Dėl to jo trūkumas gali atsispindėti ne tik silpnesniu imunitetu, bet ir prastesne koncentracija, didesniu dirglumu ar emociniu jautrumu“, – pasakoja I. Garuckienė.
Kada verta pagalvoti apie maisto papildus?
Vaistininkė primena, kad maisto papildai yra pagalbinė priemonė. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į visavertę mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Norint tinkamai įsivertinti savo sveikatos būklę ir nuspręsti dėl maisto papildų vartojimo, vertėtų kreiptis į gydytojus ar vaistininkus, kurie patars individualiai.
B grupės vitaminus tinka vartoti kartu su magniu, kadangi B1, B6 ir B12 dalyvauja nervinių impulsų perdavime, o magnis padeda mažinti nervinę įtampą. Ši kombinacija dažnai vartojama dienos metu, nes gali padėti palaikyti energiją ir koncentraciją. Omega-3 riebalų rūgštis vaistininkė pataria vartoti kartu su vitaminu D ir su maistu, kuriame yra riebalų. Antioksidantai gali būti vartojami kartu su omega-3 rūgštimis.
„Nervų sistema reaguoja į bendrą organizmo būklę, todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamus maisto papildus, bet ir įvertinti mitybą, miego režimą, streso lygį. Kartais net ir geriausia kombinacija neveiks, jei organizmas nuolat sekinamas“, – pabrėžia vaistininkė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.