Anglies monoksidas, dažnai vadinamas smalkėmis, yra ypač klastingas nuodas, neturintis nei kvapo, nei skonio, nei spalvos. Dėl šios priežasties jo nuotėkis itin sunkiai pastebimas, o pasekmės gali būti tragiškos. Kasmet Lietuvoje dėl apsinuodijimo anglies monoksidu ambulatoriškai gydoma virš 120 asmenų, o ligoninėse hospitalizuojama apie 40 pacientų. Pasitaiko ir mirties atvejų.
Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui. Netvarkinga ventiliacijos sistema ar pasikeitusios aplinkos sąlygos gali lemti, kad anglies monoksidas išsiskirs ne į lauką, o tiesiai į patalpas, keldamas grėsmę gyventojų sveikatai ir gyvybei.
Kam smalkės pavojingiausios?
Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu net 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos, tačiau labiausiai deguonies badui jautrios yra smegenys. Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo kvėpavimo trukmės ir dujų koncentracijos.
Papildomi rizikos veiksniai – esamos smegenų, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligos, mažakraujystė, amžius. Hipoksijai (deguonies trūkumui) jautresni senyvi asmenys, maži vaikai (ypač naujagimiai, kuriems CO gali sukelti psichomotorinius ir neurologinius sutrikimus, protinį atsilikimą) bei besilaukiančios moterys. Net ir lengvas motinos apsinuodijimas kelia rimtą pavojų vaisiui, kartais net žūtį.
Kaip atpažinti apsinuodijimą smalkėmis?
Apsinuodijimas anglies monoksidu gali būti lengvas, lėtinis arba ūminis. Lengvas apsinuodijimas pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, veržimo jausmu smilkiniuose, ūžimu ausyse, dažnu kvėpavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Žmogus išlieka sąmoningas. Šiuos negalavimus sunku iškart susieti su smalkėmis, todėl lengvas apsinuodijimas yra ypač pavojingas. Smalkėms jautrūs naminiai gyvūnai, tad atkreipkite dėmesį į pasikeitusį jų elgesį.
Nuolat kvėpuojant smalkėmis, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas, pasireiškiantis prastu miegu, širdies veiklos sutrikimais, bendru silpnumu, atminties suprastėjimu, koncentracijos stoka, galvos skausmu.
Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės nekreipia dėmesio į nežymius, kartkartėmis atsirandančius negalavimus, kol vieną dieną, dėl blogai veikiančio dujinio boilerio ar kito šildymo įrenginio, aplinkoje susidaro didelė anglies monoksido koncentracija ir įvyksta nelaimė“, – anksčiau yra sakiusi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė.
Į aplinką iškart patekus dideliam anglies monoksido kiekiui, žmogų ištinka sunkus ūminis apsinuodijimas: staigus sąmonės netekimas, traukuliai, gali sustoti kvėpavimas. Tokiu atveju būtina nedelsiant išnešti nukentėjusįjį į gryną orą, prasegti drabužius ir kviesti skubios pagalbos medikus. Konsultacijoms taip pat galima kreiptis į Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos skyrių tel. 8–5 236 20 52, dirbantį visą parą. Delsti jokiu būdu negalima, nes apsinuodijimas smalkėmis grėsmingas gyvybei.
Efektyvi apsauga nuo smalkių
Geriausia apsauga – anglies monoksido detektorius (svarbu nepainioti su dūmų detektoriais). Be to, būtina imtis šių prevencijos priemonių:
- Namuose įrengti CO detektorių.
- Garaže automobilį laikyti tik užgesintu varikliu.
- Kamino sklendžių neuždaryti, kol kuras visiškai sudegė.
- Tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus; šildymo sistemos priežiūrai kviesti tik specialistus.
- Bent kartą per metus tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus, boilerius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.