Urologo įspėjimas: erekcijos sutrikimai nėra gėda – jie gali slėpti rimtas ligas. Kada nedelsti ir ką daryti?

Erekcijos sutrikimai, arba erekcijos disfunkcija, yra dažnesnė problema, nei manoma. Skaičiuojama, kad pasaulyje šis sutrikimas paliečia net iki 50 proc. 40–70 metų vyrų. Nors lengvo laipsnio sutrikimas nustatomas 17,2 proc. vyrų, vidutinio sunkumo – 26,2 proc., o sunkus – 9,6 proc., daugeliui ši tema vis dar yra apgaubta tylos.

Kada reikėtų sunerimti? Simptomai, kuriuos svarbu žinoti

Sutrikusi erekcija laikoma, kai pasireiškia vienas ar keli iš šių požymių:

  • varpa visiškai nesustandėja arba sustandėja nepakankamai, kad būtų galima atlikti lytinį aktą;
  • erekcija dingsta varpą įvedant į makštį arba išnyksta nebaigus lytinio akto;
  • pasireiškia varpos skausmas, susijęs su erekcija.

Urologas Arūnas Jaškevičius pabrėžia, kad nors su erekcijos sutrikimais dažniausiai susiduria vyrai nuo keturiasdešimties metų, pasitaiko ir jaunesniame amžiuje. Svarbu atpažinti problemą laiku ir kreiptis pagalbos.

Nepakankamai aptariama problema: kodėl vyrai nedrįsta kreiptis?

Nepaisant to, kad gyvename XXI amžiuje, erekcijos sutrikimų tema tebėra apgaubta tylos. Vyrai dažnai nėra linkę dalintis savo sveikatos problemomis, klaidingai manydami, jog tai – natūrali senėjimo dalis, su kuria reikia susitaikyti. Urologas A. Jaškevičius teigia: „Lietuvoje susiformavęs stereotipas, kad vyrai neturi erekcijos sutrikimų. Tuomet patenkame į uždarą ratą: neturi problemų, nėra ko domėtis, kaip tai galima gydyti ir iš kur kyla šios problemos.“

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus: „Vyrai uždaresni, linkę slėpti savo jausmus ir emocijas, nesidalina išgyvenimais. Bet kokia pagalba gali būti suteikiama tik kalbant apie patiriamas problemas. Jei nedrąsu ar nesinori apie erekcijos sutrikimus kalbėti su savo šeimos gydytoju, galima iškart kreiptis į urologą.“

Erekcijos sutrikimų priežastys – nuo urologinių iki psichologinių

Erekcijos sutrikimus gali lemti įvairios priežastys, o jų identifikavimas yra pirmas žingsnis link sėkmingo gydymo. Pagrindinės priežastys:

Erekcijos sutrikimai – ne tik atskira liga, bet ir rimtų sveikatos problemų signalas

Kaip teigia urologas Arūnas Jaškevičius, erekcijos sutrikimai gali būti ir ankstyvas signalas apie kitas organizme tūnančias, kol kas besimptomes ligas. Pavyzdžiui, jie gali pranešti apie besimptomę širdies vainikinių kraujagyslių ligą arba būti cukrinio diabeto lydinčia komplikacija.

Todėl labai svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, kuris galės įvertinti sutrikimo priežastis ir laipsnį. Kuo anksčiau bus išsiaiškintos ir koreguojamos atsiradimo priežastys, tuo greičiau bus sugrąžinta normali ir natūrali organizmo funkcija. Kartais gali būti, kad medikamentinio ar intervencinio gydymo net neprireiks, pakaks gyvenimo būdo korekcijos.

Profesionali pagalba vietoj savigydos: inovatyvus gydymas

„Mes, gydytojai urologai, nerekomenduojame užsiimti savigyda ir gydytis liaudiškomis priemonėmis arba vaistais, pavyzdžiui, „Viagra“. Vos pajutus simptomus geriausia iškart kreiptis į specialistus – kitu atveju situaciją galite tik dar labiau pabloginti. Viskas būna gerai, jei vaistus parenka specialistas, o ne pats pacientas“, – tikina A. Jaškevičius.

Šiuolaikinė medicina siūlo ir inovatyvų, neskausmingą erekcijos sutrikimų gydymą. Vienas iš jų – žemo dažnio smūginė bangų terapija. Šis neinvazyvus metodas taikomas jau kelis dešimtmečius ir padeda pagerinti susilpnėjusią ar atkurti dingusią erekciją, pašalinant psichologinį ir fiziologinį diskomfortą.

Urologas A. Jaškevičius paaiškina gydymo principą: „Žemo dažnio smūginė bangų terapija suaktyvina kamienines ląsteles ir skatina naujų kraujagyslių susidarymą bei esamų išsiplėtimą. Taip pagerėja varpos aprūpinimas krauju, sėkmingai atkuriama ir suintensyvinama kraujotaka, kuri ir užtikrina tinkamą erekciją, priteka daugiau kraujo, būna geresnė erekcija.“

Procedūra yra neskausminga, nereikalauja nejautros ir trunka apie 20 minučių. Po intervencijos pacientas gali grįžti į įprastą veiklą. Gydymo kursą sudaro 6 procedūros, atliekamos kas savaitę. Gydymo efektyvumas įprastai siekia 80–90 proc., o poveikis vertinamas praėjus mėnesiui po paskutinės procedūros.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *