Nors peršalimas atrodo įprasta ir dažnai nesudėtinga liga, daugelis žmonių, bandydami gydytis namuose, daro kritinių klaidų. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė perspėja apie šiuos neteisingus veiksmus, kurie ne tik nepadeda, bet gali pabloginti savijautą ir net sukelti rimtų komplikacijų.
Peršalimo simptomai paprastai vystosi lėtai ir stiprėja palaipsniui. Pradžioje gali atsirasti nedidelis gerklės dirginimas, vėliau pereinantis į skausmą, užgula nosį, prasideda sloga, čiaudulys ir kosulys. Taip pat gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra.
„Suprantame, kad peršalus norisi kuo greičiau numalšinti kamuojančius simptomus, tačiau gydydamiesi savarankiškai pacientai neretai pridaro klaidų, dėl kurių sulaukia priešingo rezultato: sveikatos būklė ne gerėja, o blogėja, kyla komplikacijų rizika“, – teigia J. Jankauskienė.
Dažniausios klaidos gydantis peršalimą
1. Nepakankamas poilsis. Sirgdamas žmogaus organizmas dirba intensyviau, eikvodamas daugiau energijos kovai su ligą sukėlusiu virusu. Kokybiško miego metu organizmas gamina daugiau imuninės sistemos stiprinimui reikalingų baltymų. Todėl norint greičiau pasveikti, būtina pakankamai ilsėtis.
2. Gydymasis alkoholiniais gėrimais. Alkoholis yra toksiškas ir veikia kaip diuretikas, skatindamas skysčių išsiskyrimą ir džiovindamas gleivinę. Dėl to gleivinė tampa jautresnė infekcijoms, simptomai intensyvėja, o liga gali komplikuotis. Be to, alkoholis slopina imuninę sistemą, sunkina organizmo kovą su virusais.
3. Skubus simptomų slopinimas vaistais. Skubotas kosulio, čiaudulio, slogos ar nedidelio (iki 38 °C) karščiavimo slopinimas vaistais gali būti klaidingas. Slopindami šiuos natūralius organizmo gynybinius refleksus, mes išlaikome užkratą organizmo viduje ir leidžiame jam toliau daugintis. Malšindami žemą temperatūrą, sukuriame palankesnę terpę viruso plitimui.
4. Neapgalvotas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai skirti gydyti bakterines, o ne virusines infekcijas, kurioms priklauso peršalimas. Be reikalo vartojami, jie silpnina imuninę sistemą ir gali sunkinti ligos eigą. Taip pat, vartodami antibiotikus be gydytojo paskyrimo, didiname bakterijų atsparumą veikliosioms medžiagoms, dėl ko ateityje šie vaistai gali tapti nebeveiksmingi.
5. Daugelio skirtingų, kompleksinių preparatų vartojimas. Dažnai įvairių preparatų sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos. Tai sukelia perdozavimo ir kepenų pažeidimo riziką. „Jei pacientas perka kompleksinį vaistą nuo peršalimo, primename, kad jame yra ibuprofeno ar paracetamolio, kurie malšina kūno temperatūrą. Jei išgėrėte tokį vaistą, papildomai karščiavimą malšinančių vaistų gerti negalima, nes galite pabloginti savo savijautą“, – tvirtina vaistininkė J. Jankauskienė.
Kada peršalimas tampa pavojingas? Gresia rimtos komplikacijos
Vaistininkė pabrėžia, kad peršalimo simptomai atsiranda ne iš karto, o stiprėja palaipsniui ir gali tęstis nuo 3 iki 7 dienų, kartais alindami net iki 14 dienų. Užsitęsę, negydomi arba netinkamai gydomi peršalimo simptomai gali komplikuotis ir paskatinti sunkių ligų išsivystymą, o kai kuriais atvejais net sukelti pavojų gyvybei.
„Kai perdozuojate, netinkamai vartojate preparatus, slopinančius peršalimo simptomus, į gydymą numojate ranka ar turite gretutinių ligų, rizikuojate patirti komplikacijas: gali išsivystyti bronchitas, ausies uždegimas ar sinusitas. Itin grėsminga komplikacija yra plaučių uždegimas, nes gali baigtis mirtimi. Dėl šių priežasčių labai svarbu peršalimą gydyti laiku ir tinkamai“, – įspėja J. Jankauskienė.
Kaip tinkamai gydyti peršalimą? Vaistininkės patarimai
Anot vaistininkės, jeigu peršalote, turite gerti daug skysčių – šiltą vandenį, sultinius, kompotus, ne per karštas žolelių arbatas – jie išplečia kraujagysles ir skatina prakaitavimą. Galima vartoti trintų uogų gėrimus ar arbatas, pavyzdžiui, aviečių. Jose gausu vitamino C, natūralaus aspirino ir taninų, todėl šios arbatos puikiai slopina uždegiminius procesus. Jų teigiamas poveikis jaučiamas ne tik geriant, bet ir skalaujant gerklę.
„Sau padėsite ir vartodami medų, nes jis padeda geriau įsisavinti vitaminus, normalizuoja medžiagų apykaitą ir pasižymi antimikrobiniu veikimu. Tik nedėkite medaus į karštą arbatą, nes kaitinamas jis praranda gydomąsias savybes. Geriau pakabinkite medų šaukšteliu ir sučiulpkite neužgerdami jokiais skysčiais“, – pataria J. Jankauskienė.
Skausmui gerklėje malšinti puikiai tinka ramunėlių, pipirmėčių lapų, ajerų šaknų ir šalavijų lapų mišinių nuovirai: jais skalauti gerklę reiktų kelis kartus per dieną. Liepų žiedų arbata ne tik skatina prakaitavimą, bet stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją bei lengvina atsikosėjimą. Jeigu kamuoja šlapias kosulys, rinkitės vaistinių čiobrelių, raudonėlių, pušų, siauralapių gysločių vaistažolių arbatas.
Vaistininkė pataria vartoti imuninę sistemą stiprinančių vitamino C ir D, cinko preparatų. Jeigu skauda ar peršti gerklę, galite vartoti čiulpiamas pastiles arba naudoti purškiamus medikamentus, malšinančius uždegimą. Užgulusią nosį galima plauti hipertoniniu jūros vandeniu: jis ištrauks vandenį iš aplinkinių audinių ir dėl to nosies užgulimą sukėlęs paburkimas sumažės.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Anot vaistininkės, jeigu daugiau nei 2 dienas kamuoja aukštesnė nei 38 °C kūno temperatūra, stiprus galvos skausmas, atsiranda bėrimas, vėmimas ar viduriavimas – nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Tą daryti reikėtų ir tada, kai kosulys užsitęsia ilgiau nei savaitę ir pasikeičia jo pobūdis. Užsitęsęs kosulys gali būti lėtinio bronchito, bronchų astmos ar plaučių uždegimo komplikacija.
Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, nenumokite į juos ranka ir imkitės tinkamų, vaistininkės rekomenduojamų gydymosi priemonių. Tačiau simptomams užsitęsus ar sunkėjant – nedelsiant kreipkitės į medikus, kad išvengtumėte rimtų sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.