Pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija (PET/KT) tapo vienu pažangiausių diagnostikos metodų onkologijoje, suteikiančiu esminę informaciją apie ligos išplitimą ir padedančiu tiksliai parinkti gydymo strategiją. Nors pats tyrimas mediciniškai nėra išskirtinis, jam reikalingų radiofarmacinių preparatų logistika ir paruošimas reikalauja didelių pastangų, patvirtina Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas prof. Donatas Vajauskas.
PET/KT: Kaip veikia ir kodėl svarbu?
Šis tyrimas sujungia kompiuterinę tomografiją (anatominiam vaizdui) ir pozitronų emisijos tyrimą. Į organizmą įvedama radioaktyvioji gliukozė (fluorodeoksigliukozė), kuri kaupiasi greitai augančiose navikinėse ląstelėse, nes joms reikia daug energijos. Medikai, stebėdami gliukozės kaupimąsi, gali identifikuoti pakitimus itin anksti, net jei anatomiškai dar nekyla įtarimų. „PET laikomas vienu tiksliausių tyrimo metodų onkologinių ligų diagnostikoje“, – pabrėžia prof. D. Vajauskas, Lietuvoje taikomas jau dešimtmetį. Teisinga diagnostika lemia paciento išgyvenimo galimybes ir gyvenimo kokybę.
Iššūkiai ir inovacijos: nuo logistikos iki naujų preparatų
Pagrindinis PET/KT iššūkis – radiofarmacinių preparatų logistika. Vaistai gaminami ir vežami iš užsienio tą pačią dieną. Dėl trumpo skilimo (pvz., fluorodeoksigliukozės kiekis perpus sumažėja per 110 minučių) vienai dozei reikia pagaminti kelis kartus daugiau, o tai lemia dideles tyrimo sąnaudas. Nepaisant to, Kauno klinikos žengia į priekį: nuo sausio 1-osios pradėti naudoti nauji preparatai neuroendokrininių navikų diagnostikai, kurie bus ruošiami pačiose klinikose dėl dar trumpesnio skilimo pusperiodžio (68 min.). „Pasiektas reikšmingas proveržis diagnozuojant ir gydant onkologines ligas“, – teigia Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.
PET/KT: galingas įrankis gydymo strategijai
PET/KT tyrimo tikslumas leidžia onkologams priimti esminius sprendimus: tiksliau įvertinti ligos stadiją, nustatyti ankstyvą metabolinį atsaką į gydymą, net kai metastazės nesukelia klinikinių simptomų arba pirminis navikas nėra randamas. „PET suteikia galimybę pamatyti biologinius metabolinius procesus, stebint reakciją į gydymą“, – aiškina prof.
E. Juozaitytė. Šis tyrimas taip pat nepamainomas planuojant spindulinę terapiją. Radiofarmacinis preparatas išryškina naviko apimtį, leidžiant medikams tiksliai apibrėžti švitinimo zoną, minimalizuojant žalą gretimiems audiniams. Tai itin svarbu gydant galvos ir kaklo navikus.
Saugumas ir ateities perspektyvos
Nors naudojamos radioaktyviosios medžiagos, prof. E. Juozaitytė patikina, kad tyrimas yra saugus. Medžiagų skilimo pusperiodis trumpas, organizmas greitai išsivalo. Pacientui į veną suleidus radioaktyviosios medžiagos, radionuklidai atpalaiduoja pozitronus, o gama kamera aptinka skleidžiamus signalus. PET tyrimo panaudojimo galimybės plečiasi – jis jau taikomas kardiologijoje, neurologijoje ir kai kurių infekcinių ligų diagnostikoje.
Džiugu, kad 2022 m. rudenį PSDF lėšomis pradėtas finansuoti PET/KT tyrimas su somatostatinų analogais (68Ga DOTA peptidais). Tai kritiškai svarbu neuroendokrininių navikų diagnostikai ir išplitimui patikslinti, ypač planuojant radikalų gydymą. Kauno klinikose veikiantis Neuroendokrininių navikų centras gavo reikšmingą postūmį kokybiškos diagnostikos ir efektyvaus pacientų gydymo linkme.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.