Nacionalinio vėžio instituto (NVI) epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė Everatt pabrėžia, kad vėžio prevencija prasideda nuo mitybos. Specialistė rekomenduoja atsargiai vertinti raudonos mėsos vartojimą: „Nereikėtų valgyti daug raudonos mėsos. Rekomenduojama per savaitę neviršyti 500 gramų kiekio. Tai būtų maždaug po 100 gramų per dieną, penkias dienas per savaitę. Kitas dvi dienas verčiau rinkitės žuvį, paukštieną ar kitus produktus.“
Krūties vėžio diagnozė: asmeninė patirtis ir mitybos pokyčiai
Justina Klyvienė, trijų vaikų mama ir buvusi NVI pacientė, atvirai dalijasi savo patirtimi. Iš pradžių krūtinės skausmą ir atsiradusį gumbelį moteris nesureikšmino. Tačiau išgirdus krūties vėžio diagnozę, jos gyvenimas ir mitybos įpročiai apsivertė aukštyn kojomis.
„Kai užeini į standartinę parduotuvę, supranti, kad valgyti praktiškai nieko nėra. […] Tai taip ir jautėmės“, – pasakojo Justina, susidūrusi su sunkumais ieškant tinkamo maisto. Kartu su vyru ji ėmė laikytis pagrindinių taisyklių: maistas turi būti neperdirbtas, kokybiškas. Be mitybos, Justina didelį dėmesį skiria sveikam gyvenimo būdui: pasivaikščiojimams, sportui. „Gyvenimas tikrai apsiverčia, bet tai jokiu būdu nėra mirties nuosprendis. Susitvarkius tiek savo mitybos planą, tiek gyvenimo būdą, manau, galima šitą ligą įveikti“, – patikina Justina, ragindama pasikliauti medikų patarimais.
Mitybos įtaka vėžio rizikai
Dr. R. Petrauskaitė Everatt pabrėžia, kad mityba yra viena iš priežasčių, lemiančių krūties vėžio sergamumo skirtumus tarp šalių. Itin svarbu vengti maiste esančių kancerogenų, kurie gali susidaryti apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje, ypač kepant ant atviros ugnies. Taip pat rekomenduojama vengti transriebalų, kurių gausu pramoniniuose kepiniuose, pyraguose, sausainiuose ir padažuose, nes „yra duomenų, kad jie didina krūties vėžio riziką“.
Gydytoja akcentuoja, kad pasaulinės rekomendacijos pataria rinktis mažo kaloringumo maistą, turintį daug ląstelienos, vartoti viso grūdo produktus ir atsisakyti greito maisto bei saldumynų.
Deja, tik apie pusė Lietuvos gyventojų kasdien vartoja pakankamai vaisių ir daržovių, nors specialistai pataria juos įtraukti į mitybą kelis kartus per dieną. Ypač naudingos ankštinės daržovės ir lęšiai.
Prevencinės patikros – gelbsti gyvybes
Nors sveika gyvensena mažina onkologinių ligų riziką, ji negarantuoja visiško išvengimo. Todėl gydytojai pabrėžia prevencinės patikros svarbą. Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir pasaulyje – kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 1600 naujų atvejų.
NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė perspėja: „Šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet turime tokias technologijas, kaip mamografija, echoskopija, magnetinis rezonansas, mūsų jau užčiuoptas gumbelis labai dažnai būna nebe pirma stadija. Dėl to reikia tikrintis profilaktiškai.“
Profilaktiškai tikrintis gali kiekviena moteris: nuo 20–25 metų rekomenduojamas echoskopinis tyrimas, nuo 40–45 metų – pirmoji mamografija. Lietuvoje veikia nemokama prevencinė programa moterims nuo 50 iki 69 metų, kurios kas 2 metus kviečiamos atlikti prevencinę mamografiją.
Pandemijos metu prevencinių programų apimtys sumažėjo, o tai lėmė uždelstus ligos atvejus. R. Briedienė ragina nedelsti pasitikrinti, ypač 50-69 metų amžiaus moteris. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją pajutus keistą jausmą krūtyje, tempimą ar pasirodžius išskyroms iš spenelių.
Riziką susirgti krūties vėžiu didina ir paveldimumas. Be to, kiekviena moteris turėtų reguliariai atlikti krūtų savityrą, geriausia tą pačią ciklo dieną duše, kad laiku pastebėtų galimus pakitimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.