Nevartoti cukraus, pieno produktų, vengti miltų, košių, bulvių, atsisakyti mėsos – yra daugybė kraštutinumų, į kuriuos puola sveika mityba susirūpinę žmonės. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Lilija Jasevičienė pastebi, kad tinkamas maitinimasis dažnai suvokiamas kaip tam tikrų produktų atsisakymas. Tačiau, anot jos, visos mitybos mados turi savybę greitai pasibaigti. Neseniai atslūgo mada valgyti kuo daugiau brokolių, daug kas pamiršo, kaip prieš kelis dešimtmečius vietoj sviesto ant sumuštinio buvo tepamas margarinas, o kiaušiniai duodami tik vaikams. Šiandien svarbiausia – pusiausvyra ir moksliškai pagrįstos žinios.
Subalansuota Mityba – Svarbiausia Sveikatai
Nesvarbu, ar žmogus serga, ar ne, jo organizmui būtini baltymai, riebalai, angliavandeniai, taip pat vitaminai ir mikroelementai. Baltymų šaltinis dažniausiai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai. Itin svarbūs neperdirbti angliavandeniai, o riebalų atsargas galima papildyti alyvuogių aliejumi, netgi sviestu. Visų šių maisto produktų kiekis turi atitikti paros normą.
Gydytoja L. Jasevičienė pabrėžia, kad negalima atsisakyti ir tam tikrų vitaminų. Pavyzdžiui, kurį laiką vyravo nuomonė, kad B grupės vitaminai netinka sergant onkologine liga, esą jie skatina daugintis piktybines ląsteles. Taip nėra. Tačiau prieš pradedant vartoti papildus, būtina atlikti tyrimus, kurie nustatytų, ar paciento organizme trūksta B grupės vitaminų.
Mityba Sergant Vėžiu: Svorio Valdymas ir Adaptacija
Susirgus vėžiu neretai stengiamasi iš valgiaraščio išbraukti produktus, turinčius angliavandenių. Dėl tokios dietos pradeda kristi svoris. „Greitai mesti svorį – blogas dalykas, ypač sergant onkologine liga“, – įspėja gydytoja L. Jasevičienė. Pasitaiko atvejų, kai pacientams reikia priaugti svorio, o ne jį numesti, todėl sergant vėžiu negalima eksperimentuoti su dietomis. Net sveikam žmogui nustačius antsvorį patariama per mėnesį numesti ne daugiau kaip du kilogramus. Sergančiajam mesti svorį tikslinga tik tada, kai yra baigtas onkologinis gydymas.
Gydytoja primena, kad nėra idealios dietos, kurią būtų galima paskirti visiems vėžiu sergantiems pacientams. Nors internete dažnai aprašomos dietos, kurios pristatomos kaip apsaugančios nuo vėžio, jos netinka jau užkluptiems klastingos ligos, nes jų tikslas – onkologinių ligų prevencija.
Sergančiųjų mitybos poreikiai labai priklauso nuo onkologinio gydymo būdo. Pavyzdžiui, taikant chemoterapiją, pacientas gali kelias dienas jaustis prasčiau, todėl tuo metu reikėtų dažniau valgyti, vartoti tam tikrus maisto papildus. Po kelių dienų pagerėjus savijautai, žmogus gali iki kito chemoterapijos ciklo valgyti taip, kaip įpratęs. Mitybos ypatybės taip pat priklauso nuo nepageidaujamų reiškinių, kuriuos sukelia onkologinis gydymas: apetito praradimo, sumažėjusio svorio, lėtinio nuovargio, silpnumo, burnos gleivinės pažeidimų, pasunkėjusio rijimo, pakitusių skonio pojūčių, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo. Tokiu atveju mityba turi būti pritaikyta, o kai kurie anksčiau nesveikais laikyti produktai tampa būtini. Pavyzdžiui, jei viduriuojančiam pacientui pasiūloma daug maistinių skaidulų turinčių daržovių ar pieno produktų, gali pablogėti savijauta. Tokiu atveju tinka ir džiūvėsiai, nors sveikos mitybos piramidėje jie užima prastą vietą.
Imunitetas ir Mityba
Daugelis pacientų teiraujasi, kaip sustiprinti imunitetą. Nors internete dažnai rašoma, kad imunitetas stiprinamas vaisiais ir daržovėmis, ligonio imunitetas bus stiprus tik tada, jeigu nekris kūno svoris. Kad nemažėtų svoris, gydytoja dažnai pataria valgyti kur kas dažniau nei iki ligos pradžios, rinktis kaloringesnius ir daugiau baltymų turinčius maisto produktus.
Cukraus Mitas ir Tikroji Rizika
Nagrinėdama dar vieną mitą, kodėl onkologiniams ligoniams negalima valgyti cukraus, gydytoja L. Jasevičienė primena, jog nėra mokslinių studijų, kurios įrodytų, kad cukrus yra kancerogenas – tai yra medžiaga, sukelianti vėžį. Tačiau cukrus, kaip papildoma medžiaga, plačiai naudojamas šiuolaikinėje maisto pramonėje, nes tai geras konservantas ir skonio stipriklis. Didelis cukraus kiekis mityboje ilgainiui gali išprovokuoti įvairias lėtines ligas, pavyzdžiui, nutukimą, diabetą, metabolizmo sutrikimą. Kadangi vėžys taip pat yra lėtinė liga, manoma, kad pernelyg didelis cukraus vartojimas didina riziką sirgti įvairiomis piktybinėmis ligomis. Vis dėlto, jei pacientas dėl chemoterapijos yra išsekęs ir jį labai pykina, patariama nusipirkti čiulpiamųjų saldainių, kad kuo greičiau praeitų negalavimai.
Mėsos Vartojimas ir Vėžio Rizika
Mokslininkai nustatė, kad reikėtų vengti apdegusio ar apskrudusio kepsnio, apanglėjusių šašlykų, kurie gali didinti vėžio riziką. Tačiau gydytoja L. Jasevičienė ragina nedaryti skubių išvadų, kad reikia visiškai atsisakyti mėsos. Mėsa naudinga, nes joje gausu baltymų, vitamino B12, geležies, mikroelemento cinko. Nereikėtų valgyti mėsos kasdien. Per savaitę užtektų trijų porcijų mėsos – iki 500 gramų. Dar dvi dienas medikai pataria rinktis žuvį, o kitas dvi dienas skirti vegetariškiems patiekalams.
Gerieji Riebalai: Omega-3 ir Vitaminas D
Nors daugelis žmonių vengia riebaus maisto, riebalai yra būtini. Mokslininkai ištyrė gerųjų riebalų, kuriuos sudaro omega-3 riebalų rūgštys, naudą. Paaiškėjo, kad žuvų taukai mažina uždegimą ir yra naudingi onkologiniams pacientams. Nėra pavojaus perdozuoti žuvų taukų, nebent atsirastų nemalonus burnos kvapas. Tačiau nuo žuvų taukų skystėja kraujas, todėl tai būtina žinoti pacientams, kurie vartoja kraują skystinančius medikamentus.
Vitamino D kiekis dažnai yra per mažas, ypač krūties vėžiu sergančioms pacientėms. Šis vitaminas natūraliai gaminasi odoje, bet tik būnant saulėje. Vitamino D galima gauti ir su maistu, tačiau organizmas jį pasisavina tik su riebalais. Gydytojai L. Jasevičienei teko konsultuoti ne vieną moterį, kuri valgo mažai riebalų, nors daug laiko praleidžia gryname ore. Atlikus tyrimą neretai paaiškėja, kad vitamino D kiekis pacientės kraujyje yra labai mažas. Tai rodo, kad sveiki riebalai, tokie kaip aliejus ar sviestas, turėtų būti įtraukti į mitybos racioną. Nustačius kraujyje mažą vitamino D kiekį, būtina gerti ne tik papildus, bet ir vartoti kalcio preparatus, kurie stiprina kaulus. Mokslininkai viliasi, kad vitaminas D gali ne tik sustiprinti imuninę sistemą, bet ir padėti įveikti virusines, ypač kvėpavimo takų, infekcijas. Vis dėlto, svarbu neperdozuoti, todėl prieš pradedant vartoti vitamino D papildus, reikia pasidaryti kraujo tyrimą, siekiant įvertinti tinkamą dozę.
Imunitetą Stiprinantys Mikroelementai ir Vitaminai
Imunitetui stiprinti svarbūs ir mikroelementai. Cinkas padeda išvengti vėžio ir kovoti su virusais. Šio mikroelemento gausu žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, ypač moliūgų sėklose. Kad cinkas galėtų patekti į ląstelę ir kovoti su virusu, svarbi dar viena medžiaga – kvercetinas, kurio yra obuoliuose, ypač jų luobelėse. Todėl obuolių luobelių prieš valgant nereikėtų lupti. Kaip ir vynuogėse, obuoliuose vertingiausia medžiaga yra luobelėse. Vynuogėse resveratrolio yra ne tik luobelėse, bet ir sėklose – jei virškinimo sistema nėra sutrikusi, žmogus turėtų sukramtyti ne tik vynuogių luobeles, bet ir sėkleles, kad gautų kuo daugiau antioksidantų. Žalioji arbata taip pat turi medžiagų, kurios padeda cinkui patekti į ląstelę.
Dažnai sergantys vėžiu žmonės vartoja seleno papildus, nes seleno trūksta Lietuvos dirvožemyje. Tačiau ir šį mikroelementą galima lengvai perdozuoti, todėl prieš pradedant vartoti seleno papildus reikėtų pasidaryti tyrimą. Vitaminas C taip pat skiriamas onkologiniams ligoniams ir nuo seno vartojamas nuo kvėpavimo takų infekcijų. Tačiau šis vitaminas netinka pacientams, turintiems polinkį sirgti inkstų akmenlige.
Gyvenimo Būdas ir Prevencija
Ne tik subalansuota mityba turi naudingą poveikį sveikatai. Nuo ligų gelbėja ir aktyvus gyvenimo būdas, teigiamos emocijos, gera psichologinė būsena. Jei žmogus mažai juda, valgo daug perdirbto maisto, gauna per mažai maistinių skaidulų, jam gresia nutukimas. Nutukimas yra pavojingas, nes riebalų ląstelėse vystosi uždegimas. Yra įrodyta, kad nutukimas didina krūties vėžio riziką, ypač menopauzės periodu, taip pat kelia pavojų, kad krūties vėžys atsinaujins.
Mokslininkai nustatė, kad perdirbtas maistas, blogieji riebalai, taip pat raudona mėsa – tai krūties vėžio rizikos veiksniai, dėl kurių didėja estrogenų kiekis organizme. Estrogenai sukelia hormonų disbalansą, kuris veikia ir uždegimą provokuojančias medžiagas.
Svarbiausia – Specialistų Konsultacija
Gydytoja L. Jasevičienė primena, kad pagrindinė taisyklė prieš geriant bet kurį vitaminą – įvertinti ne tik jo naudą, bet ir galimą riziką. Kadangi ligoniai serga ne tik vėžiu, bet ir kitomis lėtinėmis ligomis, vitaminai kartu su medikamentais gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį. Todėl būtina konsultuotis su specialistais ir daryti tam tikras vitaminų vartojimo pauzes.
Žuvys yra natūralus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kurio organizmas negali pasigaminti pats. Onkologiniams pacientams rekomenduojama per parą vartoti apie du gramus omega-3 riebalų rūgščių. Tai atitinka 137 gramus lašišos, 180 gramų silkės arba 68 gramus skumbrės, nes tai riebesnės žuvys. Vadinamosios baltosios žuvys, pavyzdžiui, kardžuvės, plekšnės, turi kur kas mažiau omega-3 riebalų rūgščių, todėl norint gauti reikiamą kiekį, tektų suvalgyti daugiau nei kilogramą šių žuvų. Tokiu atveju patariama vartoti omega-3 maisto papildus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.