Vėžys išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, o visuomenei senstant prognozės rodo, kad susirgimų skaičius iki 2040-ųjų gali išaugti daugiau nei 60 proc. Lietuvoje sergamumas viršija Europos Sąjungos vidurkį. Agresyvios vėžio formos vis dažniau paliečia ir jaunimą. Kovai su liga būtina ne tik medicinos pažanga, bet ir asmeninės pastangos: sveika gyvensena bei prevencija, leidžianti ligą nustatyti ankstyvose stadijose.
Kauno klinikų Onkologijos instituto Onkologijos skyriaus vadovė, profesorė Rasa Jančiauskienė, dalijasi įžvalgomis apie vėžio gydymo pokyčius ir ligos poveikį.
Vėžio diagnozė: nuo šoko iki vilties
Profesorė Jančiauskienė teigia, kad vėžys atneša daugiau išgyvenimų dėl savo neprognozuojamumo. Nors ankstyvose stadijose pasveikti gali per 90 proc. pacientų, šimtaprocentinės garantijos nėra. Gydytojai susiduria su liūdesiu, baime, nerimu. Lietuvoje informacija apie ligos prognozę pateikiama nuosaikiau, siekiant suteikti vilties ir laiko apsiprasti. Pasitikėjimas gydytoju yra itin svarbus.
Ligos diagnozė vienus palaužia, kitus sustiprina. Profesorė pabrėžia: „Kai kurie iškart save tarsi palaidoja. Tačiau būna ir priešingai – žmonės kovoja metų metus ir sėkmingai gydosi.“ Pasitikėjimas yra kertinis kovos su liga elementas.
Šeimos parama ir medicinos proveržiai
Šeimos palaikymas yra be galo svarbus. Tyrimai rodo, kad susituokusių vėžiu sergančių žmonių mirtingumas yra mažesnis. „Yra tekę matyti ir skaudžių situacijų – nesutariančius artimuosius, bandymus dalintis turtą dar žmogui esant gyvam, net jo palatoje“, – apie artimųjų įtaką pasakoja profesorė. Vėžys vis dažniau tampa lėtine liga, o išgyvenamumas didėja. Per 20 metų penkerių metų išgyvenamumo tikimybė išaugo nuo 50 proc. iki 64 proc. Kai kurių vėžio tipų atveju, kaip antai I stadijos krūties vėžio, išgyvenamumas yra itin aukštas, galimai dėl aktyvesnės gyvensenos korekcijos.
Naujosios onkologijos era: tikslūs gydymo metodai
Lietuvoje prieinami modernūs gydymo metodai, neapsiribojantys vien chemoterapija. Didžiausią proveržį sukėlė naujos kartos imunoterapiniai vaistai, stimuliuojantys imuninę sistemą kovoti su naviku. Jie sukelia ilgalaikes remisijas, pavyzdžiui, 20–40 proc. pacientų, sergančių metastazavusia melanoma, pasiekia ilgalaikę ligos kontrolę. Krūties vėžio gydymui taip pat plačiai prieinami vaisto-antikūno konjugatai, kurie pristato gydomąją medžiagą tiesiai į vėžio ląsteles, stabdydami ligos progresavimą.
Molekulinė navikų diagnostika ir spindulinė terapija taip pat smarkiai patobulėjo. Naujos kartos sekoskaita leidžia individualizuoti gydymą. Spindulinė terapija tapo itin tiksli, realiu laiku pritaikoma, maksimaliai sunaikinanti naviką ir apsauganti sveikus audinius, atsižvelgiant net į kvėpavimą.
Psichologijos svarba ir onkologo pašaukimas
Psichologinė būsena yra itin svarbi, nes lėtinis stresas ir uždegimas gali paskatinti vėžio vystymąsi ar progresavimą. Moksliniai tyrimai rodo psichologinės būsenos įtaką gydymo rezultatams. Profesorė mini, kad pasitaiko ir spontaninių remisijų, kai liga atsitraukia dėl nežinomų priežasčių, kartais po infekcijos, aktyvavusios imuninę sistemą.
Onkologo darbas yra sunkus, o perdegimas – dažnas reiškinys. Gydytojai kasdien susiduria su pacientų baimėmis ir nerimu, vertindami gydymo efektyvumą. Profesorę labiausiai stiprina sėkmės istorijos: apie 60 procentų pasveikusių pacientų, kurie įkvepia ir padeda matyti prasmę savo darbe.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.