Daugelį metų mano rytai prasidėdavo identiškai: vos pabudus – puodelis kavos. Tai buvo tapę kasdieniu ritualu, be kurio neįsivaizdavau nė vienos dienos. Dvidešimt metų be išimčių. Kava buvo pirmasis skystis, paliečiantis tuščią skrandį.
Kai gydytoja pasiūlė pabandyti pakeisti šį įprotį ir rytą pradėti nuo šilto vandens, iš pradžių nustebau. Idėja atrodė keista, tačiau smalsumas ir viltis pagerinti savijautą nugalėjo. Sutikau eksperimentuoti savaitę.
Po savaitės kavos aparatas vis dar stovėjo toje pačioje vietoje. Bet dabar jį įjungdavau tik po stiklinės šilto vandens. Šis paprastas pakeitimas atnešė pokyčių, kurių nesitikėjau.
Kodėl rytinis vanduo yra būtinas?
Per naktį organizmas dirba be sustojimo: ląstelės atsinaujina, smegenys tvarko informaciją, virškinimo sistema užbaigia vakarykštį darbą. Visas šis procesas vyksta be skysčių papildymo. Miegant, maždaug šešias–aštuonias valandas, mes prarandame vandenį kvėpuodami ir prakaituodami, net jei to nejaučiame.
Ryte skrandis dažnai būna dehidratuotas, o jame susikaupia rūgštys. Troškulys, pasak gydytojos, yra vėlyvas signalas. Kai jaučiame troškulį, organizmas jau kurį laiką prašo vandens. Pirmiausia, vanduo pasiekia skrandžio gleivinę ir ją sudrėkina, neutralizuodamas per naktį susikaupusias rūgštis.
Tada prasideda virškinimo sistemos „pabudimas“. Aktyvuojasi virškinimo fermentų išsiskyrimas, skrandis ruošiasi pusryčiams. Suaktyvėja ir žarnyno peristaltika – raumenų susitraukimai, kurie stumia maistą. Daugelis žmonių pastebi, kad reguliarumas pagerėja.
Be to, vanduo pasiekia ląsteles, kurios per naktį prarado drėgmę. Organai pradeda dirbti efektyviau. Visi šie procesai įvyksta per kelias minutes po pirmosios stiklinės. Paprastas veiksmas turi didelį poveikį.
Šiltas ar šaltas: koks vanduo geriausias?
Gydytoja patarė gerti šiltą, o ne šaltą vandenį. Šaltas vanduo gali sukelti skrandžio spazmą, o organizmas turi eikvoti energiją, kad sušildytų jį iki kūno temperatūros.
Šiltas vanduo, kuris yra artimesnis kūno temperatūrai, įsisavinamas greičiau ir švelniau. Jis nesukelia diskomforto, net jei skrandis yra jautrus.
Aš geriu kambario temperatūros arba šiek tiek pašildytą vandenį. Ne karštą, o tiesiog šiltą.
Kavos įpročiai ir skrandžio komfortas
Dvidešimt metų gėriau kavą tuščiu skrandžiu ir dvidešimt metų kentėjau nuo „nervingumo“ skrandyje iki pat pietų. Gydytoja paaiškino, kad kava ant tuščio skrandžio padidina rūgštingumą ir stimuliuoja kortizolio – streso hormono – išsiskyrimą. Tai suteikia trumpalaikį energijos šuolį, po kurio seka nuosmukis ir vėl noras gerti kavą.
Pakeičiau tik vieną dalyką: pirmiausia – vanduo, kava – po pusvalandžio. Rezultatas? Skrandis nusiramino. Energija tapo tolygesnė. Net kavos skonis atrodo geresnis, kai geriu ją ne tuščiu skrandžiu.
Gydytoja rekomendavo išgerti apie du šimtus–du šimtus penkiasdešimt mililitrų (maždaug stiklinę) vandens. Jį geriu iškart pabudusi, prieš bet ką kitą: prieš kavą, prieš pusryčius, prieš dantų valymą. Palaukusi penkiolika–trisdešimt minučių, tęsiu įprastą ryto rutiną.
Paprastas žingsnis, didelis poveikis
Per dieną vis tiek svarbu išgerti apie du litrus skysčių. Tačiau ta pirmoji stiklinė ryte yra svarbiausia. Po savaitės pastebėjau, kad ryte jaučiuosi aiškiau, virškinimas tapo reguliaresnis, o skrandis nebenerimsta iki pietų.
Dabar šį įprotį praktikuoju jau tris mėnesius. Tai tapo automatiniu veiksmu, apie kurį net nebereikia galvoti. Ar tai stebuklas? Ne. Tai paprasčiausia fiziologija – organizmas gauna tai, ko jam reikia, tada, kai jam to labiausiai reikia.
Kai papasakojau mamai, ji nusijuokė: „Močiutė visada sakė – pirma vanduo, paskui arbata.“ Atrodo, senoliai žinojo kažką, ką mes pamiršome, o dabar mokslas tai patvirtina. Viena stiklinė. Kiekvieną rytą. Paprasčiau nebūna, o skirtumas – juntamas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.