Storosios žarnos vėžys vystosi klastingai lėtai – ikivėžinėms būklėms, pavyzdžiui, polipams, supiktybėti prireikia net iki 10 metų. Tačiau šią ligą galima sėkmingai sustabdyti, jei pakitimai pastebimi ir pašalinami anksti. Todėl profilaktiniai tyrimai yra gyvybiškai svarbūs net ir tuomet, kai nejaučiate jokių simptomų.
Nemokama prevencija: pasinaudokite galimybe išgelbėti gyvybę
Lietuvoje vykdoma nemokama storosios žarnos vėžio prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų. Programa prasideda slapto kraujavimo išmatose testu (iFOBT), kartojamu kas dvejus metus. Jei atsakymas teigiamas, atliekama kolonoskopija – tyrimas, kurio metu galima aptikti ir, esant galimybei, pašalinti polipus, kol jie dar netapo vėžiniais dariniais. Gydytoja I. Kildušienė pabrėžia: „Navikas randamas tik maždaug 4 proc. prevencinės programos dalyvių, ir šie atvejai jau laikomi pavėluotais. Tikslas – aptikti ikivėžinius susirgimus.“
Nebijokite: šiuolaikinė kolonoskopija yra patogi
Dalis žmonių delsia tikrintis dėl baimės: tiek pačios kolonoskopijos procedūros, tiek galimos diagnozės. Tačiau I. Kildušienė ramina: „Dabar pacientas gali pasirinkti ir atlikti tyrimą su nejautra, 99 proc. žmonių pasinaudoja tokia galimybe. Tada pacientas jokio diskomforto nejaučia.“ Svarbu atminti, kad baimė sužinoti diagnozę neturi tapti kliūtimi: „Nuo diagnozės nepasislėpsime. Uždelstas laikas lemia sunkesnę ligos eigą, sudėtingesnį gydymą.“ Ankstyva diagnostika žymiai padidina pasveikimo galimybes ir palengvina gydymą.
Vėžys jaunėja: atkreipkite dėmesį į simptomus ir rizikos veiksnius
Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje, o susirgimų skaičius viršija 1600 atvejų kasmet. Nerimą kelia tai, kad liga vis dažniau diagnozuojama jaunesnio amžiaus pacientams. Gydytoja I. Kildušienė perspėja, kad kraujavimas išmatose, dažnai painiojamas su hemorojumi, yra rimtas signalas: „Dėl kraujavimo būtina kreiptis į gydytojus. Negalima patiems sugalvoti paaiškinimo ir nusiraminti.“
Vakarietiškas gyvenimo būdas – perteklinis raudonos mėsos vartojimas, fizinio aktyvumo trūkumas – prisideda prie rizikos.
Taip pat padidėjusi rizika gresia sergantiesiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis ir tiems, kurių artimi giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu. Pastariesiems rekomenduojama pradėti tikrintis 10 metų anksčiau nei šeimos nariui buvo nustatyta liga.
Kitos gyvybiškai svarbios nemokamos prevencijos programos
Be storosios žarnos vėžio, Lietuvoje veikia dar keturios valstybės kompensuojamos prevencijos programos, padedančios anksti diagnozuoti sunkias ligas:
- Širdies ir kraujagyslių ligų: 40–54 m. vyrams, 50–64 m. moterims (kasmet).
- Gimdos kaklelio vėžio: 25–59 m. moterims (dažnumas pagal amžių).
- Krūties vėžio: 50–69 m. moterims (kas 2 metus).
- Prostatos vėžio: 50–69 m. vyrams (nuo 45 m. rizikos grupei) (kas 2 ar 5 metus).
Pasinaudoję šiomis galimybėmis, galite apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.