Daugelis tėvų, susidūrę su vaiko peršalimu ar virusine infekcija, vis dar vadovaujasi pasenusiais įsitikinimais. Jei mažylis šniurkščioja nosimi ar jam pakyla net ir neaukšta temperatūra, dažnai manoma, kad jį būtina izoliuoti, laikyti šiltai ir duoti tik šilto maisto. Tačiau, kaip pastebi gydytoja I. Kairienė, tokie veiksmai dažnai yra perdėti ir ne visada naudingi. Gydytoja dalijasi patarimais, ką iš tiesų galima ir ko negalima daryti, siekiant padėti sergančiam vaikui ir išvengti bereikalingų klaidų.
Ką galima daryti, kai vaikas serga nekomplikuota virusine infekcija?
Nekomplikuotos virusinės infekcijos atveju, kai vaikas jaučiasi pakankamai gerai ir nekarščiuoja, tėvams nereikėtų per daug apriboti jo įprastinės veiklos. Štai ką gydytoja leidžia:
- Eiti į lauką, jei vaikas gerai jaučiasi ir tuo metu nekarščiuoja. Svarbu vengti vaikų susibūrimo vietų, kad liga neplistų.
- Maudyti, jei mažylis gerai jaučiasi ir tuo metu nekarščiuoja. Šviežias oras ir higiena yra svarbūs.
- Leisti nevalgyti, jei vaikas nenori maisto. Tačiau itin svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą.
- Nemušti temperatūros, jei ji nėra aukšta ir vaikas ją gerai toleruoja. Vaiko organizmas kovoja su infekcija, o karščiavimas yra natūrali reakcija. Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji artėja prie 40°C.
- Leisti vaikui žaisti ir judėti, o ne gulėti lovoje, jei jis pats to nori. Fizinis aktyvumas, jei savijauta leidžia, prisideda prie geresnės nuotaikos ir greitesnio atsigavimo.
- Privaloma dažnai vėdinti kambarius. Migdyti vaiką prie atviro lango, jei nėra skersvėjo, taip pat yra naudinga. Šviežias oras padeda pašalinti ligos sukėlėjus iš patalpų.
- Duoti medaus šaukštelį prieš miegą, jei vaikas nėra alergiškas ir yra vyresnis nei 1 metų. Alternatyva – pelargonijų šaknų ekstraktas. Kitų preparatų ar papildų efektyvumas nėra įrodytas.
Ko griežtai negalima daryti, kai vaikas serga virusine infekcija?
Tačiau ne ką mažiau svarbu žinoti, ko griežtai reikėtų vengti, kad nepakenktumėte sergančiam vaikui ar neužtęstumėte gijimo proceso:
- Profilaktiškai girdyti antibiotikų, antipiretikų ar kitų preparatų vien tam, kad „rimčiau“ nesusirgtų. Antibiotikai neveikia virusų, o be reikalo vartojami gali sukelti atsparumą ir šalutinius poveikius.
- Tepti kūną degtine ar spiritu. Tai nepadeda sumažinti temperatūros ir gali dirginti odą.
- Nerekomenduojama naudoti eterinių aliejų be gydytojo konsultacijos. Jei vis dėlto nusprendžiama naudoti, tai daryti atsargiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir pasitarus su gydytoju.
- Girdyti sirupų nuo kosulio, ypač vaikams iki 6 metų. Gydytoja I. Kairienė pabrėžia, kad „pirmiausia, vaikai dažniausiai kosti nuo slogos. Antra, sirupai labai suskystina gleives, o vaikų raumenynas nėra pajėgus tiek gerai jų iškosėti, todėl gaunasi, kad „užpilame“ plaučius. Trečia, sirupuose be galo daug įvairių priedų, kurių kiekvienas ateina su savomis šalutinėmis reakcijomis.“
- Žolines arbatas vartoti tik pasitarus su gydytoju. Nors atrodo natūralios, jos gali turėti stiprų poveikį ir sąveikauti su kitais vaistais.
- Prirengti vaiką labai šiltai, apvyniojant kaklą ar šildant kojas. Perkaitinimas gali pabloginti vaiko savijautą ir trukdyti organizmui reguliuoti temperatūrą.
- Eiti į vaikų žaidimų aikšteles ar kitokį kontaktą su ne šeimos nariais, išskyrus gydymo įstaigą. Tai padeda išvengti ligos plitimo.
- Leisti vaikui valgyti vien greitą maistą (vadinamąjį „junk food“), vien todėl, kad jis serga. Nors gabalėlis šokolado tikrai nepakenks, svarbu išlaikyti subalansuotą mitybą.
- Gerti šviežią pieną, valgyti šviežius vaisius bei daržoves sergant virusine žarnyno infekcija. Šie produktai gali pabloginti simptomus.
Gydytojos I. Kairienės patarimai: kada elgtis kitaip?
Tėvams dažnai kyla klausimų, pavyzdžiui, ar galima eiti į lauką, jei vaikas karščiuoja, bet jaučiasi gerai? Gydytoja I. Kairienė paaiškina: „Jei aukšta temperatūra, į lauką eiti nerekomenduojama vien dėl to, kad pasikeitus oro sąlygoms, vaikučio savijauta gali pablogėti – pasidaryti šalta ar atsirasti šaltkrėtis. Bet jei temperatūra neaukšta ar, pavyzdžiui, vežame vaikutį miegoti vežime, tai tą daryti galima.“
Atkreipiant dėmesį į tėvų polinkį gydyti kosulį įvairiais sirupais, gydytoja dar kartą primena apie jų keliamas rizikas, detaliau aptartas aukščiau. Svarbiausia – atidžiai stebėti vaiko savijautą, o kilus abejonėms ar pablogėjus būklei, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tik profesionalo konsultacija gali užtikrinti tinkamiausią pagalbą sergančiam mažyliui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.