Atėjau pas šeimos gydytoją, kamuojama nuolatinio nuovargio. Mano galvoje sukosi mintis, kad veikiausiai trūksta vitaminų, todėl tikėjausi greitų receptų ir planavau įsigyti dar daugiau maisto papildų. Tačiau gydytojas turėjo kitokį požiūrį.
Nekaltas įprotis, galėjęs pakenkti: gydytojo klausimas, privertęs suklusti
Gydytojas paprašė išsamiai papasakoti, ką vartoju kasdien. Išvardinau: „Multivitaminai ryte, vitaminas A atskirai, vitaminas E vakarais, dar žaliosios arbatos ekstraktas energijai.“ Gydytojas akimirką tylėjo, o paskui paklausė: „Kiek laiko taip geri?“ Atsakiau: „Pusantrų metų.“ Jo veidas surimtėjo. „Sėsk. Reikia pakalbėti apie tavo kepenis.“ Tie žodžiai įstrigo man galvoje. Visą gyvenimą buvau įsitikinusi, kad vitaminai yra absoliučiai gerai, o kuo daugiau – tuo geriau, juk tai ne vaistai, o tiesiog maisto papildai.
Riebaluose tirpūs vitaminai – tiksinti bomba kepenims?
Gydytojas paaiškino dalykus, kurių niekada anksčiau nebuvau girdėjusi. „Vitaminai A ir E – riebaluose tirpūs. Tavo kūnas jų neišmeta su šlapimu kaip vitamino C. Jie kaupiasi. Kepenys turi juos apdoroti. Ir kai vartoji abu kartu, ilgai, didelėmis dozėmis – kepenys dirba taip, lyg gertum alkoholį kasdien.“ Nors pamaniau, kad gydytojas perdeda, jis tęsė: „Padarysime kepenų tyrimus. Tada pamatysim.“
Šokiruojantys tyrimų rezultatai ir ignoruoti simptomai
Po savaitės grįžau atsiimti rezultatų. Kepenų fermentai ALT ir AST buvo padidėję. Ne kritiškai, bet pakankamai, kad gydytojas pakeltų antakį. „Pusantrų metų vitaminų A ir E kartu. Plius tas žaliosios arbatos ekstraktas, kuris irgi spaudžia kepenis. Štai rezultatas.“ Nors alkoholio nevartojau, gydytojas konstatavo: „Nebūtina gerti. Tavo kepenims atrodo, kad geri.“ Jis taip pat paminėjo, kad mano ignoruoti simptomai – nuovargis, pilvo diskomfortas ir odos niežėjimas – galėjo būti „kepenų stresas“. „Kepenys ilgai kompensuoja. Kol nebegali.“
Skaičiai, verčiantys susimąstyti: ar tikrai žinote, kiek vartojate?
Gydytojas detaliai paaiškino, kad vitaminas A, vartojamas daugiau nei dešimt tūkstančių vienetų per dieną, jau kelia riziką. Mano multivitaminuose buvo penki tūkstančiai, atskirame preparate – dar aštuoni tūkstančiai. Iš viso – trylika tūkstančių kasdien. Vitamino E atveju, daugiau nei keturi šimtai vienetų per dieną gali kenkti – aš vartojau penkis šimtus. „O dar maistas, kuriame irgi yra šių vitaminų. Kepiniai su vitaminu A, aliejus su vitaminu E. Viskas susideda,“ – pridūrė gydytojas, akcentuodamas, kad net kasdienis maistas prisideda prie bendros dozės.
Pamoka, pakeitusi požiūrį: mažiau tikrai yra daugiau
Gydytojo nurodymu mėnesiui nutraukiau visų papildų vartojimą. Po to atlikome pakartotinius tyrimus – kepenų fermentai grįžo į normą. Dabar vartoju tik multivitaminus be papildomo A ir E, ir tik tris kartus per savaitę, ne kasdien. „Vitaminai – ne saldainiai,“ – pasakė gydytojas per paskutinį vizitą. „Maisto papildas – vis tiek papildas. Ne pagrindas.“ Kai matau reklamas, skatinančias vartoti „geriau daugiau nei per mažai“, prisimenu savo kepenų rezultatus ir tyliai praeinu pro vitaminų lentyną. Kartais mažiau tikrai yra daugiau. Papasakojau savo istoriją draugei, kuri taip pat vartojo daugybę skirtingų vitaminų. Ji, patikrinusi etiketes, pamatė, kad perdozuoja. „Tu žinai, kad visa tai kaupiasi?“ – paklausiau. Nežinojo. Kaip ir aš nežinojau pusantrų metų. Dabar ji irgi daro tyrimus prieš pildama viską į save. Nes kartais noras būti sveikam gali pakenkti labiau nei neveikimas.
Gydytojo žodžiai, kuriuos turėtų išgirsti kiekvienas, skamba paprastai: „Geriausi vitaminai – iš maisto. Papildai – tik kai tikrai trūksta. Ir tik tiek, kiek reikia.“ Tai paprasta taisyklė, tačiau, deja, ne visi jos laikosi. Mano patirtis tapo griežtu, bet reikalingu priminimu, kad rūpinantis savo sveikata būtina būti atsakingam ir informuotam.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.