Nauji tyrimai rodo, kad kasdieniai pasivaikščiojimai gali ne tik gydyti, bet ir užkirsti kelią lėtiniam nugaros skausmui. Norvegijoje atliktas išsamus gyventojų tyrimas atskleidė, jog žmonėms, kurie kasdien vidutiniškai vaikščiojo ilgiau nei 78 minutes, gerokai sumažėjo lėtinio nugaros skausmo rizika, net jei jų ėjimo tempas buvo lėtas.
Nugaros skausmas yra viena pagrindinių negalios priežasčių visame pasaulyje. Vis dėlto, priešingai populiariai nuomonei, daugeliui su šia problema susiduriančių žmonių išeitis yra ne vien geresnė laikysena. Brangi ergonominė kėdė ar specialios pagalvėlės dažnai neprilygsta paprastam judėjimui.
Apatinės nugaros dalies skausmo gydymo gairėse paprastai rekomenduojamas fizinis aktyvumas, tačiau ryšys tarp konkrečiai vaikščiojimo ir šio skausmo dar tik imasi ryškėti. 2024 metais atliktas atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas nustatė, kad vaikščiojimas penkis kartus per savaitę po ne mažiau kaip 30 minučių gali veiksmingai padėti išvengti nespecifinio lėtinio nugaros skausmo paūmėjimo.
Tyrimas patvirtina ilgų pasivaikščiojimų naudą
Neseniai Norvegijoje atlikti tyrimai, analizuojantys kelerius metus rinktus daugiau nei 11 000 suaugusių Norvegijos gyventojų sveikatos duomenis, patvirtina, kad ilgesnis vaikščiojimas gali sumažinti nugaros skausmų atsiradimo riziką. Tyrimo dalyviai visą savaitę ant dešinės šlaunies ir apatinės nugaros dalies nešiojo akselerometrą, kuriuo buvo matuojama, kiek ir kokiu tempu jie vaikščiojo.
Lėtiniu nugaros skausmu tyrime buvo laikomas ilgiau nei tris mėnesius trunkantis apatinės nugaros dalies skausmas.
Per tyrimo laikotarpį, tiems, kurie vidutiniškai vaikščiojo nuo 78 iki 100 minučių per dieną, nustatyta 13 procentų mažesnė lėtinio nugaros skausmo rizika nei tiems, kurie vaikščiojo mažiau nei 78 minutes per dieną. Be to, tiems, kurie kasdien vaikščiojo daugiau nei 100 minučių, rizika buvo net 23 procentais mažesnė, palyginti su vaikščiojančiais mažiau nei 78 minutes.
Nors nustatyta ir papildoma intensyvesnių pasivaikščiojimų nauda, ji nėra tokia akivaizdi, kaip vaikščiojimo trukmės svarba.
„Mūsų išvados rodo, kad mažinant lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo riziką kasdienio vaikščiojimo trukmė yra svarbiau už vidutinį vaikščiojimo intensyvumą“, – teigia Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto sveikatos mokslininko Rayane Haddadjo vadovaujami tyrimo autoriai. – „Šios išvados rodo, kad ėjimą pėsčiomis skatinanti politika ir visuomenės sveikatos strategijos daugeliui galėtų padėti sumažinti lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą.“
Sėdimo gyvenimo būdo pasekmės ir Hipokrato išmintis
Šiuolaikinis sėdimas gyvenimo būdas nėra palankus žmonių sveikatai. Vienas po kito atliekami tyrimai rodo, kad norėdami kompensuoti neigiamą visą dieną trunkančio sėdėjimo poveikį, turime stotis ir judėti.
Ilgi ar greiti pasivaikščiojimai gali padėti išlaikyti sveiką svorį, padidinti kūrybiškumą, apsaugoti senstančias smegenis, pagerinti širdies sveikatą, sumažinti vėžio riziką ir pailginti gyvenimo trukmę.
Vis dėlto, R. Haddadjo ir jo kolegų teigimu, ryšys tarp vaikščiojimo ir apatinės nugaros dalies skausmo „iš esmės lieka neištirtas“, nors turimi duomenys rodo, kad vaikščiojimas yra nepakankamai įvertinta priemonė nuo apatinės nugaros dalies skausmo.
Daugiau nei prieš du tūkstančius metų vadinamasis šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė, kad „vaikščiojimas yra geriausias vaistas“. Gali būti, kad jis suprato daugiau nei mes. Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Network Open“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.