Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepai, Lietuvoje nemokamai skiriami 11 metų amžiaus berniukams ir mergaitėms, yra esminė prevencijos priemonė, padedanti išvengti su ŽPV susijusių ikivėžinių ir vėžinių susirgimų. Nors medicinos bendruomenė pabrėžia laiku atliktos vakcinacijos naudą, visuomenėje vis dar egzistuoja abejonių ir nepagrįstų mitų, trukdančių pasiekti optimalų imunitetą.
Sėkminga vakcinacija: Lietuvos regionų pavyzdys
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2023 metais vieni aukščiausių ŽPV vakcinacijos rodiklių buvo užfiksuoti Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Šiaulių apskrityse. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje paskiepyta apie 72 proc. 11 ir 12 metų vaikų. Šie rezultatai rodo, kad aktyvus informacinis darbas ir tiesioginis bendravimas su tėvais duoda apčiuopiamų vaisių.
Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) bendrosios praktikos slaugytoja Edita Jankauskienė teigia, kad norint dar geresnių rezultatų, būtina stiprinti komunikaciją valstybės ir žiniasklaidos lygmeniu. Pasak jos, internete plintanti neigiama informacija apie skiepus daro didelę įtaką žmonių apsisprendimui, todėl reikalinga stipri atsvara, aiškiai pristatanti skiepų naudą ir patikimumą.
Kodėl tėvai atsisako skiepyti vaikus?
Marijampolės PSPC vaikų ligų gydytoja Nijolė Adomaitienė pastebi, kad 2023 metais apie 10–15 proc. 11–12 metų vaikų nebuvo paskiepyta nuo ŽPV dėl tėvų atsisakymo. Daugelis tėvų, kurių vaikai stebimi nuo kūdikystės ir skiepijami pagal patvirtintą kalendorių, gerai supranta vakcinacijos reikalingumą. Vis dėlto, yra ir kategoriškai nusiteikusių, abejojančių ar tiesiog bijančių tėvų, kuriuos paveikia moksliškai nepagrįsta informacija.
„Tėvai, be abejo, turi teisę rinktis, tačiau neturėtume pamiršti, kad jie yra atsakingi už savo vaikų sveikatą. Sprendimus reikėtų priimti ne emociškai, o gerai įsigilinus į situaciją, pasitarus su specialistais ir pasidomėjus moksline informacija“, – pabrėžia gydytoja N. Adomaitienė.
ŽPV: pavojus, kurio daugelis nežino
Nemaža dalis tėvų, anot medikų, atsisako skiepų tiesiog nežinodami, kas yra ŽPV ir kokias grėsmes jis kelia.
Vaikų gydytoja N. Adomaitienė pasakoja, kad paaiškinus situaciją – kaip vaikai anksti bręsta, kada dažniausiai prasideda lytinis gyvenimas ir nuo kokių bėdų skiepas apsaugo – dalis tėvų persigalvoja. Svarbu pabrėžti, kad ŽPV vakcina neskatina ankstesnio lytinio gyvenimo, tačiau yra itin svarbu paskiepyti vaiką prieš galimą pirmąjį susidūrimą su virusu.
ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, turintis daug atmainų. Nors iki 90 proc. užsikrėtimo atvejų virusas iš organizmo pasišalina savaime ir nesukelia simptomų, kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių. Moterims didelės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, o vyrams – išangės ikivėžines ligas ir vėžį. Abiem lytims virusas gali sukelti lytinių organų karpas.
E. Jankauskienė atkreipia dėmesį ir į tuos tėvus, kurie delsia. Paskiepijus vaiką pirmąja doze, jie nebeatveža jo antrajai, manydami, kad to pakanka. Tačiau specialistė aiškina, kad vakcinacijos schemos yra nustatytos ne veltui – svarbu laikytis nurodytų intervalų, kad būtų sukurtas pakankamas ir ilgalaikis imunitetas.
Komandinis darbas ir informacijos sklaida
Medikai sutaria, kad pokyčiai ir didesnis skiepijimo apraipas pasiekiami tik dirbant komandoje. E. Jankauskienė pabrėžia kantrybės ir nuolatinio kalbėjimosi svarbą, nors vizitų trukmė dažnai yra ribota. „Nepakanka pasakyti, kad reikia. Turime aiškinti, pasakoti, atsakinėti į klausimus ir paneigti mitus“, – sako ji. Medicinos įstaigos stengiasi platinti informaciją – ją rasite internetinėse svetainėse, ekranuose prie kabinetų, dalomojoje medžiagoje laukiamuosiuose.
N. Adomaitienė taip pat akcentuoja kasdienį ir komandinį darbą su pacientais: „Kiek pacientų, tiek būdų su jais kalbėtis, tiek priežasčių abejoti. Todėl reikia ieškoti įvairiausių argumentų ir glaudžiai bendradarbiauti su slaugytojomis.“
Lietuva prisideda prie pasaulinės strategijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra patvirtinusi „Gimdos kaklelio vėžio eliminavimo strategiją“, kuria siekiama, kad šia liga susirgtų mažiau nei 4 iš 100 tūkst. moterų. Šiam tikslui pasiekti, 90 proc. vaikų iki 15 metų amžiaus turi būti vakcinuota nuo ŽPV. Lietuva aktyviai prisideda prie šios strategijos įgyvendinimo, siūlydama nemokamus ŽPV skiepus 11 metų mergaitėms ir berniukams. Nepaskiepijus laiku, yra galimybė sudaryti individualų skiepijimo grafiką iki pilnametystės, valstybei kompensuojant dvi vakcinos dozes.
Svarbu žinoti, kad ŽPV vakcinos dozavimo schemos skiriasi priklausomai nuo amžiaus: 9–14 metų amžiaus vaikams reikalingos dvi dozės, o paaugliams nuo 15 metų ir suaugusiems – trys. Skiepytis rekomenduojama ir suaugusiems asmenims, tai galima padaryti savomis lėšomis. Ši vakcina nėra skirta jau esamai ŽPV infekcijai ar jos sukeltoms ligoms gydyti, tačiau ji gali reikšmingai sumažinti naujos infekcijos riziką ir apsaugoti nuo ateityje galinčių atsirasti onkologinių susirgimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.