Ar pastebėjote, kad ryte jaučiatės energingesni ir optimistiškesni, o vakare apima nuovargis ir nerimas? Mokslininkų komanda, vadovaujama Feifei Bu, atliko išsamų tyrimą, analizavusį beveik milijono atsakymų iš daugiau nei 49 tūkstančių žmonių. Dvejus metus kaupti duomenys atskleidė aiškius psichologinės būklės svyravimo modelius, priklausančius nuo paros, savaitės dienos ir net metų laiko.
Dienos ritmas: nuo optimizmo ryte iki nerimo vakare
Tyrimo rezultatai patvirtino intuityvų jausmą: dauguma žmonių dieną pradeda gana stabilios emocinės būsenos. Nerimas ir depresinės nuotaikos ryte būna mažiausios, tačiau dienai bėgant jos pamažu stiprėja ir vidurnaktį pasiekia aukščiausią tašką. F. Bu apibendrino išvadas taip: „Mūsų rezultatai rodo, kad vidutiniškai geriausia savijauta būna rytais, o prasčiausia – apie vidurnaktį.“ Vis dėlto, ji pažymi, kad dalį šių rezultatų galėjo nulemti ir duomenų iškraipymas: žmonės, kurie jau ryte jaučiasi neblogai, galbūt buvo labiau linkę dalyvauti apklausose.
Kaip buvo vykdomas tyrimas?
Šis didelės apimties tyrimas rėmėsi COVID-19 „Social Study“ duomenimis, kurie buvo renkami dvejus metus (nuo 2020 m. iki 2022 m. kovo mėn.). Dalyviai reguliariai atsakinėjo į klausimus, susijusius su jų laime, pasitenkinimu gyvenimu ir gyvenimo prasmingumu. Kiekvienas atsakymas turėjo laiko žymą, leidžiančią tirti ryšį tarp savijautos ir tikslaus paros laiko. Be paros laiko, analizuojant duomenis buvo atsižvelgta ir į savaitės bei metų laikus, taip pat į individualius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir esamos fizinės ar psichikos ligos.
Savaitės ir metų laikas: kada nuotaika šviesesnė?
Nors paros laikas turėjo didžiausią įtaką savijautai, savaitės diena taip pat turėjo savo specifiką. Įdomu tai, kad dalyviai pirmadieniais ir penktadieniais jautėsi šiek tiek labiau patenkinti nei sekmadieniais, o savaitgaliais nuotaikų svyravimai buvo pastebimesni nei darbo dienomis.
Aiškus modelis išryškėjo ir metų laikuose: vasarą žmonės jautėsi geriausiai, o žiemą dažniau pasitaikė depresinės nuotaikos ir vienišumo jausmas. Svarbu paminėti, kad nors metų laikai keitė bendrą nuotaikos lygį, dienos ritmo jie nepakeitė – ir vasarą rytais savijauta išliko geriausia, o naktimis – prasčiausia.
Už emocinių svyravimų slypi biologiniai ritmai ir aplinka
Tyrėjai teigia, kad didelę reikšmę nuotaikos svyravimams turi mūsų biologiniai ritmai. „Kortizolio koncentracija aukščiausią tašką pasiekia netrukus po pabudimo ir dienai bėgant po truputį krinta“, – aiškina mokslininkai. Kortizolis, žinomas kaip „budrumo hormonas“, suteikia energijos ir padeda išlikti susikaupusiems. Jam mažėjant, gali didėti emocinis nuovargis ir irzlumas. Be to, didelę reikšmę turi ir išoriniai veiksniai. Ryte diena dar tik prasideda – įsipareigojimai, stresas ir socialinės sąveikos dar neprasidėjusios. Vėlų vakarą susikaupęs nuovargis, savianalizė ir nerimastingos mintys gali natūraliai pabloginti savijautą.
Kadangi atliktas tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, jame negalima nustatyti tiesioginių priežastinių ryšių. Tokie aspektai kaip oras, miego kokybė ar individualūs įpročiai taip pat gali turėti įtakos nuotaikai, tačiau šie veiksniai šiame tyrime nebuvo detaliau analizuojami.
Praktinės išvados ir rekomendacijos
Tyrimo rezultatai gali būti itin naudingi įvairiose srityse. F. Bu pabrėžia, kad ypač psichologinėse studijose ir pagalbos sistemose šios išvados galėtų tapti svarbiu orientyru. „Jei patvirtinama, kad savijauta per dieną svyruoja, tai gali turėti didelį poveikį. Psichologinės pagalbos programos galėtų labiau prisitaikyti prie žmonių poreikių, pavyzdžiui, stiprinti naktinių pagalbos tarnybų pajėgumus“, – teigė F. Bu. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad būsimiems moksliniams tyrimams itin svarbu atsižvelgti į apklausos laiką, siekiant išvengti rezultatų iškraipymo dėl natūralių nuotaikos svyravimų.
Nors reikia daugiau tyrimų, kad šios išvados būtų galutinai patvirtintos, jau dabar aišku: mūsų savijauta nėra pastovi – ji seka natūralų paros, savaitės ir metų ritmą. Supratimas apie šiuos svyravimus gali padėti mums geriau valdyti savo emocijas ir optimizuoti kasdienę veiklą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.