„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kaip kartą teko išgelbėti insultą patyrusią pacientę. Moteris atėjo įsigyti kardiologinių vaistų, tačiau vaistininkė pastebėjo, jog jai strigo kalba, veidas atrodė perkreiptas. Po kelių sekundžių pacientė neteko sąmonės. Nedelsiant iškviesta greitoji medicinos pagalba atvyko žaibiškai. Po mėnesio moteris grįžo padėkoti, teigdama: „Jūs – nuo šiol mano angelas“.
Širdies ir kraujagyslių ligų grėsmės: atpažinkite simptomus
Labiausiai nerimą keliantis širdies ir kraujagyslių ligų požymis yra diskomfortas ar skausmas krūtinėje, už krūtinkaulio, ypač po fizinio aktyvumo. Spaudimas gali plisti į kairę ranką, po mente ar apatinio žandikaulio link. Tai gali būti infarkto simptomai, kurių negalima ignoruoti – būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
G. Kripaitytė-Afanasjevienė pabrėžia: „Nerimą turėtų kelti ir pagreitėjusi širdies veikla, dar vadinama tachikardija. Pulsas ramybės būsenoje nesportuojančiam žmogui neturėtų būti daugiau nei 100 kartų per minutę – idealu, kai jis siekia 60–80 kartų per minutę. Tachikardijos metu žmogui gali svaigti galva, trūkti oro, jaustis silpnumas, krūtinės skausmas, diskomfortas už krūtinkaulio, nerimas, ją dažniausiai išprovokuoja gausus prakaitavimas bei kalio ir magnio netekimas.“
Kita vertus, širdis gali plakti ir per lėtai (mažiau nei 60 kartų per minutę) – tai bradikardija. Jos metu pasireiškia silpnumas, nuovargis, oro trūkumas, sunkumas susikaupti, prakaitavimas, o kritiniais atvejais – alpimas. Nereguiliarus širdies plakimas vadinamas aritmija, kuri gali būti ir besimptomė, pasireiškianti tik širdies permušimais. Kitu atveju jaučiamas oro trūkumas, nerimas, galvos svaigimas. „Pati pavojingiausia aritmijos rūšis – prieširdžių virpėjimas, kuris yra dažniausia insulto priežastis“, – vardija vaistininkė.
Kraujospūdžio sutrikimai: nuo žemo iki mirtinai pavojingo aukšto
Žemas kraujospūdis (hipotenzija) pasireiškia galvos skausmu ir svaigimu, mirgėjimu akyse, nuovargiu, energijos trūkumu, mieguistumu, negebėjimu susikaupti, pykinimu, dusuliu, išblyškusia oda, šaltomis galūnėmis.
Ši būklė lemia netinkamą organizmo aprūpinimą maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Ji nėra gydoma vaistais, tačiau svarbu reguliuoti skysčių vartojimą, rinktis sveiką mitybą, tinkamai miegoti ir ilsėtis. Jei pasireiškia alpimas, padėti gali elektrolitų tirpalai, vandens ir druskos tirpalas, guldymas ant žemės su pakeltomis kojomis, žalioji arbata, kava ar juodasis šokoladas. Nuolat pasikartojančiai hipotenzijai suvaldyti gali būti vartojami tonizuojantys augaliniai preparatai su ženšeniu ar guarana.
Didesnį nerimą kelia aukštas kraujospūdis – hipertenzija. Jai esant, jaučiamas galvos skausmas ir svaigimas, kartais skausmas širdies plote, dusulys, kūno drebėjimas, regos sutrikimai. Arterinė hipertenzija dažnai neturi specifinių simptomų ir nustatoma atsitiktinai pamatuojant kraujospūdį. Todėl nuolatinis kraujospūdžio stebėjimas yra itin svarbus. Ankstyvoje stadijoje hipertenzija gali būti kontroliuojama be vaistų, koreguojant mitybą, mažinant druskos suvartojimą, vengiant streso, sportuojant ir metant svorį. G. Kripaitytė-Afanasjevienė pataria: „Šiuo atveju vaistinėlėje pravartu turėti preparatų su gudobele, sukatžole, valerijonu, kalio ir magnio papildų, B grupės vitaminų, ypatingai svarbūs B6 ir B12, reikėtų gerti žuvų taukus ir pasidomėti kofermento Q10 nauda“.
Ne tik širdis: stresas ir skydliaukė – tylūs žudikai?
Širdies veiklos sutrikimai ne visada reiškia kardiologines problemas. Stresas, nervinė įtampa darbe ar namuose, nėštumo metu patiriamas stresas ar panikos atakos gali sukelti dažnesnį, neritmišką širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį ir krūtinės skausmą. Vaistininkė pabrėžia: „Širdies permušimai, ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas gali atsirasti ir dėl skydliaukės problemų, todėl labai svarbu pasireiškus bet kokiems širdies veiklos sutrikimams, pirmiausia atlikti skydliaukės hormonų tyrimus“.
Tinkamas papildų vartojimas: kalis, magnis ir omega-3
Magnio preparatai rekomenduojami esant mėšlungiui, galvos skausmams, miego sutrikimams, stresui, energijos trūkumui, sumažėjusiai dėmesio koncentracijai ar padidėjusiam prakaitavimui. Tačiau kalio preparatų savavališkai vartoti be kraujo tyrimų negalima, nes jo perdozavimas gali pabloginti savijautą.
G. Kripaitytė-Afanasjevienė tvirtina: „Pacientai, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas, vartoja diuretikus, ypatingai turi pasirūpinti, kad jų organizme netrūktų kalio ir magnio. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, cholesteroliui, labai svarbus papildomas omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Tačiau visais atvejais dėl papildų vartojimo reiktų pasikonsultuoti su savo gydytoju ar vaistininku“.
Kritinės klaidos vartojant vaistus nuo širdies ir spaudimo
Dažna pacientų klaida – netinkamas vaistų vartojimas: ne gydytojo nustatytu laiku ar net savavališkas jų nutraukimas, klaidingai manant, kad „geras“ spaudimas leidžia praleisti dozę. „Dažnai klaidingai manoma, kad kardiologiniai bei cholesterolį mažinantys vaistai sukelia priklausomybę, kenkia kepenims ir skrandžiui, nors iš tikrųjų dauguma šių vaistų neturi šalutinio poveikio skrandžiui, o poveikis kepenims arba nereikšmingas, arba jo išvis nėra. Kardiologas dažnai vaistus skiria iki gyvenimo pabaigos, o tai pacientams skamba gąsdinančiai, bet iš tikrųjų vaistai neleidžia ligai progresuoti, prailgina gyvenimo trukmę bei apsaugo nuo tokių grėsmingų ligų, kaip insultas ar infarktas. Vaisto nauda nusveria šalutinį poveikį“, – atkreipia dėmesį ji.
Nereguliarus vaistų vartojimas lemia kraujo spaudimo šuolius, kurie gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Vaistininkė įspėja apie dar vieną pavojingą praktiką: „Kita klaida – pacientai vaistų dozes koreguoja patys, dalina pusiau tabletes, kurių išvis negalima dalinti. Jei pacientas jaučia, kad vaisto dozė per stipri, būtina konsultacija su gydytoju, galbūt bus skiriamas visai kitoks vaistų derinys. Kartais būna taip, kad kitas šeimos narys ar kaimynas geria „geresnius“ vaistus, todėl pacientai griebiasi ir savo, ir kaimynų vaistų, o tada atbėga į vaistinę dėl hipotenzijos, sutinusių kojų, galvos skausmo. Aukštą kraujospūdį ir gretutines ligas lemia skirtingos priežastys, todėl jei vaistai tinka kaimynui, nereiškia, kad tiks ir jums – gali kilti šalutinis poveikis dėl vaistų nesuderinamumo“, – užbaigia vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.