Užmaršumas – tik amžiaus problema? Deja, bet nepastovi miego rutina ir jo stoka yra kur kas rimtesnis dalykas. Ilgainiui tampa sunku prisiminti ne tik smulkmenas, bet ir svarbius įvykius. Mokslininkai perspėja: prastas miegas gali prisidėti prie ankstyvo Alzheimerio ligos išsivystymo.
Apie tai pasakoja Barselonos universiteto doktorantė Laura Stankevičiūtė, tyrinėjanti, kaip miegu galima pagerinti sveikatą ir atitolinti įvairias ligas.
Miego galia: kodėl jis gyvybiškai svarbus?
„Miego metu vyksta labai daug įvairių procesų: nuo imuniteto stiprinimo, širdies ir kraujagyslių sistemos regeneracijos iki atminties konsolidavimo – trumpalaikės atminties pernešimo į ilgalaikės atminties „rezervuarus“, pašalinės informacijos atsikratymo, smegenų valymo nuo toksinių baltymų. Pastarieji turi įtakos ir Alzheimerio ligai“, – pabrėžia L. Stankevičiūtė. Taigi, miegas yra ne tik poilsis, bet ir aktyvus procesas, gyvybiškai svarbus mūsų fizinei ir psichinei gerovei.
Ryšys tarp miego ir Alzheimerio
L. Stankevičiūtės susidomėjimas miego ir Alzheimerio sąryšiu kilo dirbant atminties klinikose Šveicarijoje. Stebėdama pacientus, turinčius demencijos ir Alzheimerio diagnozes, ji gilinosi į polisomnografijos tyrimus ir ryšį tarp miego sutrikimų, ypač obstrukcinės miego apnėjos, ir hipokampo – smegenų dalies, pažeidžiamos Alzheimerio ligos pradžioje ir atsakingos už atmintį. „Jau pastebėta, kad obstrukcinė miego apnėja daro didelę žalą hipokampui, kuris svarbus mūsų smegenų atminčiai“, – teigia mokslininkė.
Tyrimai rodo, kad miego sutrikimai gali ne tik lydėti neurodegeneracines ligas, bet ir padidinti riziką jomis susirgti. L. Stankevičiūtė toliau tiria neurouždegimo – smegenų imuninės sistemos suaktyvėjimo – įtaką šiam ryšiui, siekdama miegą paversti prevenciniu veiksniu demencijos srityje.
Geros miego higienos principai
Svarbi ne tik miego trukmė (rekomenduojamos 7–9 valandos), bet ir jo kokybė, nes giliausios miego stadijos yra būtinos imuniteto stiprinimui, atminties konsolidavimui ir smegenų valymui nuo toksinių baltymų.
Miego kokybę užtikrinti padeda nefragmentuotas poilsis ir tinkama aplinka: vėsesnė kambario temperatūra, ramybė ir tamsa. Dienos metu svarbu gauti pakankamai natūralios šviesos, palaikančios cirkadinį ritmą, o fizinis aktyvumas ir pastovus miego tvarkaraštis – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien – yra esminiai geros miego higienos elementai.
Vengti reikėtų per ilgo miego savaitgaliais, kuris išbalansuoja cirkadinį ritmą, ir vėlyvo popietės miego, kuris gali sutrikdyti naktinį poilsį. Kardinalūs miego ritmo kaitaliojimai, būdingi, pavyzdžiui, pamaininį darbą dirbantiems asmenims, gali sukelti emocinės būklės sutrikimus ir kognityvines problemas.
Kada miegas praneša apie problemas?
Mokslininkai įspėja, kad nuolatinis miegas ilgiau nei 9 valandas per parą gali būti patologijos ar ligos indikacija. „Tai ta raudona vėliava, kuri reiškia, kad turėtume apsilankyti pas specialistą ir išsiaiškinti, kas vyksta“, – pataria L. Stankevičiūtė.
Didėjantį sergančiųjų Alzheimeriu skaičių lemia ne tik ilgaamžiškumas, bet ir gyvenimo būdo faktoriai: mityba, fizinio aktyvumo lygis, aplinkos užterštumas bei širdies ir kraujagyslių ligos. Pandemijos metu išaugęs stresas, nerimas, depresija, natūralios šviesos ir fizinio aktyvumo trūkumas taip pat ženkliai pablogino visuomenės miego kokybę.
Geresnis miego pažinimas ir tinkama jo higiena neabejotinai gali prailginti mūsų gyvenimą, išsaugoti atmintį ir apsaugoti nuo daugelio ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.