Jau daugybę metų girdime tą pačią diskusiją: bulvės – blogai, grūdai – gerai. O gal atvirkščiai? Esą bulvės yra natūralios, o duona – perdirbtų miltų produktas. Ši amžina dilema apie „gerus“ ir „blogus“ angliavandenius klaidina daugelį, todėl kreipėmės į dietologę Ingą, kad išgirstume profesionalų verdiktą.
„Abu klysta ir abu teisūs. Tiesa sudėtingesnė“, – šypsodamasi sako Inga. Pasak jos, kiekvienas angliavandenių šaltinis turi savo unikalų maistinių medžiagų profilį, o demonizuoti vieną ar kitą produktą yra klaidinga.
Dietologė Inga griauna mitus: tiesa sudėtingesnė
Naujausi tyrimai, publikuoti prestižiniame žurnale „Frontiers in Nutrition“, analizavo, kas nutinka, kai mityboje grūdai pakeičiami krakmolingomis daržovėmis, tokiomis kaip bulvės. Rezultatai atskleidė netikėtų pokyčių.
„Per vieną dieną kalio suvartojimas nukrito 21 procentu, vitamino B6 – 17 procentų, vitamino C – 11, o skaidulų – 10“, – paaiškino dietologė, kalbėdama apie grūdų pakeitimą bulvėmis. Tai gali atrodyti kaip bulvių minusas, tačiau vertinimas turi būti visapusiškas.
„Vis dėlto, grūdai turi daugiau tiamino, cinko ir vitamino E. Tai irgi svarbūs mikroelementai“, – pridūrė Inga, pabrėždama, kad nė vienas produktas negali aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis. Būtent čia ir slypi pagrindinė problema – pasirinkdami vieną angliavandenių šaltinį vietoje kito, mes visada kažką prarandame.
Unikalūs mikroelementų profiliai: kodėl svarbu derinti?
Bulvės yra puikus kalio ir vitamino C šaltinis, tačiau jose yra mažiau B grupės vitaminų. Grūdai, priešingai, gausūs tiamino ir cinko, bet turi mažiau kalio. Šis skirtumas ir lemia būtinybę įvairinti mitybą, o ne apsiriboti vienu pasirinkimu.
Dietologė Inga atkreipė dėmesį į kalio svarbą. Daugelis lietuvių jo suvartoja per mažai, nors šis mikroelementas yra gyvybiškai svarbus širdies ir raumenų veiklai. „Viena bulvė suteikia apie 15 procentų paros kalio normos.
Grūdai – žymiai mažiau“, – pabrėžė specialistė.
Taigi, ar reikėtų valgyti daugiau bulvių? „Turėtumėte valgyti abu. Ne vieną vietoj kito“, – patikslino dietologė, pateikdama paprastą, tačiau efektyvų mitybos principą.
Kokiomis proporcijomis derinti angliavandenius lėkštėje?
Inga pateikė praktinį patarimą, kaip subalansuoti lėkštę kiekvieną dieną. Jos rekomendacija yra paprasta ir lengvai pritaikoma:
- Pusė lėkštės – daržovės.
- Ketvirtadalis – grūdai arba bulvės.
- Dar ketvirtadalis – baltymai.
Jei vis dėlto norite valgyti tik vieną angliavandenių šaltinį, dietologė pataria subalansuoti mitybą kitą dieną. Svarbiausia – įvairovė per visą savaitę. Be to, pilno grūdo produktai visada yra geresnis pasirinkimas nei rafinuoti, o bulves rekomenduojama kepti ar virti, o ne kepti riebaluose.
Svarbiausia – įvairovė, ne draudimai
Grįžus namo, daugeliui kyla klausimas: o kaipgi mano mityba? Galbūt per daug duonos ir per mažai bulvių, arba atvirkščiai. Dabar aišku, kad svarbiausia ne atsisakymas, o sąmoningas derinimas. Ryte – avižinė košė, pietums – bulvė su daržovėmis, vakarienei – pilno grūdo duona. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip galima įvairinti mitybą.
„Nėra blogų angliavandenių. Yra tik nesureguliuota mityba“, – apibendrino dietologė. Atėjo laikas nustoti skirstyti maistą į „gerą“ ir „blogą“ ir pradėti valgyti įvairiau. Kalio trūkumui spręsti bulvės yra vienas iš sprendimų, bet ne vienintelis. Bananai, špinatai ir kitos daržovės taip pat yra puikūs šaltiniai.
Tad dabar žinome: nei duona, nei bulvės nėra priešai. Priešas – monotonija. O draugas – įvairovė lėkštėje, užtikrinanti, kad gautume visas būtinas maistines medžiagas sveikai ir energijai kupinai dienai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.