Sutrikus medžiagų apykaitai, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje kenkia visam žmogaus organizmui, ypač – akims, širdžiai, inkstams ir nervų sistemai. Blogai kontroliuojamas diabetas gali sukelti aklumą, sąlygoti insultą, miokardo infarktą, kojų amputaciją, o vyrams – erekcijos sutrikimus. Gydytoja endokrinologė Paulina Radimonaitė pabrėžia, kad labai svarbu ne tik laiku atpažinti simptomus ir valdyti ligą, bet ir žinoti veiksnius, kurie ją sukelia ar sunkina sergančiųjų būklę.
Daugelis mano, kad cukriniu diabetu susergama valgant daug saldumynų. Tai nėra visiškai netiesa, nes vienas iš pagrindinių diabeto rizikos veiksnių yra antsvoris, tiesiogiai susijęs su cukraus ir kitų angliavandenių vartojimu. Tačiau ne visi rūkaliai pagalvoja, kad cigaretės taip pat yra vienas iš rimtų diabeto rizikos veiksnių.
Diabeto simptomų daugelis gali nejusti
Gydytoja P. Radimonaitė išskiria du pagrindinius cukrinio diabeto tipus. 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams, paaugliams ir jauniems iki 40 metų žmonėms. Juo sergantieji sudaro 10–20 proc. visų cukriniu diabetu sergančiųjų. Šio tipo diabeto simptomai – troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, svorio mažėjimas, silpnumas ir nuovargis – dažniausiai išryškėja greitai.
„Dauguma sergančiųjų turi 2 tipo diabetą, kurio simptomų galima ir nejausti. Šio tipo diabetui dažniau būdingas svorio didėjimas, lėtai gyjančios žaizdos, dažnos grybelinės infekcijos, vėliau gali atsirasti troškulys ir dažnas šlapinimasis. 2 tipas dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms, nors pastaruoju metu, plintant nutukimo epidemijai, jis vis dažniau nustatomas ir jauniems“, – kalba P. Radimonaitė.
Cukrinis diabetas kol kas nėra pagydomas. Abu jo tipai, jeigu liga nėra tinkamai kontroliuojama, gali sukelti sunkių komplikacijų. Norint cukrinį diabetą sėkmingai valdyti, būtina laikytis mitybos rekomendacijų, būti fiziškai aktyviems, sekti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti medikamentus ir, žinoma, mesti rūkyti.
Pagrindiniai rizikos veiksniai – antsvoris ir paveldimumas
Pagrindiniais rizikos veiksniais laikomas antsvoris, kai kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 25, bei paveldimumas, kai šia liga serga pirmos eilės giminaičiai – tėvai, seserys ar broliai, arba vaikai.
Gydytojos endokrinologės teigimu, cukriniu diabetu labiau linkusios sirgti moterys, kurių naujagimių svoris buvo didesnis nei 4,1 kg, kurios sirgo nėščiųjų diabetu ar kurioms nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas.
Taip pat šia liga labiau rizikuoja susirgti sergantieji arterine hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimu, gliukozės tolerancijos sutrikimu ar turintys padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis – ateroskleroze, koronarine širdies liga, miokardo infarktu, galvos smegenų infarktu. Gydytoja endokrinologė pažymi, kad jau seniai įrodyta, jog rūkymas didina riziką susirgti 2 tipo diabetu.
„Rūkymas yra vienas iš svarbiausių daugelio lėtinių ligų modifikuojamų rizikos veiksnių – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos ir, žinoma, cukrinio diabeto. Surūkantiems per dieną daugiau nei 20 cigarečių rizika susirgti cukriniu diabetu padidėja 2,1 karto, palyginti su tais, kurie nerūko“, – sako P. Radimonaitė.
Pasak gydytojos, sergantiesiems cukriniu diabetu dėl rūkymo auga smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimo rizika, todėl didėja rizika patirti lėtinių komplikacijų. Taip pat tokiems pacientams didėja galimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas. Dar viena problema sergant cukriniu diabetu yra ta, kad rūkymas mažina jautrumą insulinui.
„Rūkantiems žmonėms išsiskiria daugiau kortizolio ir augimo hormono, kurie mažina organizmo jautrumą insulinui. Dėl didesnės kortizolio koncentracijos kraujyje ant vidaus organų kaupiasi vidiniai riebalai, o tai gresia medžiagų apykaitos sutrikimu, metaboliniu sindromu, sukeliančiais atsparumą insulinui ir galiausiai 2 tipo cukrinį diabetą“, – sako gydytoja P. Radimonaitė.
Dažniausiai rūkyti pradedama jaunystėje, kai dar nesuvokiama tabako daroma žala organizmui. Priklausomybė nuo nikotino atsiranda greitai ir yra labai stipri, todėl mesti rūkyti gali būti labai sunku. Tačiau norint išvengti ligos komplikacijų, tai neišvengiamas žingsnis.
Įprasti būdai, padedantys mesti rūkyti nuo nikotino priklausomiems žmonėms, yra medikamentai rūkymo nutraukimui ir rūkymo nutraukimo simptomams malšinti, kognityvinė elgesio terapija, laikinas perėjimas į mažesnės žalos strategiją prie bedūmių tabako gaminių, taip pat pakaitinė nikotino terapija. Metantiems rūkyti patartina pasitarti su metimo rūkyti specialistais.
Metus rūkyti – rezultatai ne iš karto, bet akivaizdūs
Pradėjus rūkyti pakenkti sau galima greitai, o metus rūkyti rezultatai pajuntami kur kas lėčiau, tačiau jie – akivaizdūs. Gydytojos endokrinologės teigimu, nustojus rūkyti, pagerėja medžiagų apykaitos rodikliai, sumažėja cukrinio diabeto rizika. Tiesa, geresnės diabeto kontrolės galima tikėtis ne iš karto.
„Nustatyta, kad, metus rūkyti, jau po 8 savaičių pagerėja organizmo jautrumas insulinui ir gerėja gliukozės kontrolė. Tačiau geresnio diabeto valdymo galima tikėtis tik po 3 metų nustojus rūkyti – tiek laiko užtrunka pakeisti įpročius, dažnu atveju tenka susidurti ir su padidėjusiu svoriu, todėl, metus rūkyti, labai svarbu laikytis mitybos rekomendacijų, būti fiziškai aktyviems ir motyvuotiems“, – kalba gydytoja Paulina Radimonaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.