Visą gyvenimą išmesdavau arbūzo sėklas – kol dietologė atskleidė tikrąją tiesą
Vaikystėje mano mama sakydavo: „Neryk sėklų – išdygs skrandyje.“ Patikėjau ja. Ir iki šiol kruopščiai išrinkdavau kiekvieną sėklą, kol pagaliau suvalgydavau sultingą arbūzą. Tai buvo įprastas ritualas, kurį daugelis iš mūsų puikiai žino.
Tačiau vieną dieną, bevalgant arbūzą, dietologė Jurgita paklausė: „O kodėl tu jas išmeti? Jose daugiau maistinių medžiagų nei pačiame arbūze.“ Pažiūrėjau į ją nustebusi. „Bet… jos nesuvirškinamos. Ir gali sukelti apendicitą.“ Ji nusijuokė: „Abu šie teiginiai – mitai. Ir tu prarandi tai, kas vertingiausia.“
Mitas, kuriuo tikėjome: ar sėklos išdygs skrandyje?
Jurgita paaiškino mums visiems pažįstamų mitų fiziką ir biologiją. Sėkloms sudygti reikia dirvožemio, šviesos ir specifinių sąlygų. Skrandyje – rūgštinė aplinka, tamsa ir nuolatinis judėjimas. „Sėkla ten negali sudygti,“ – pasakė ji. „Skrandžio rūgštis sunaikina sėklos apvalkalą. Tai biologiškai neįmanoma.“
Ji dar pridūrė, kad milijonai žmonių visame pasaulyje valgo arbūzus su sėklomis. Jokių epidemijų, jokių problemų. Tai tėra mitas, perduodamas iš kartos į kartą ir neturintis jokio mokslinio pagrindo.
Antrasis mitas: apendicito baimė ir tikrovė
Antra baimė – dar labiau paplitusi. Daugelis, girdėdami apie sėklas, iškart pagalvoja apie apendicitą. „Apendicitas atsiranda dėl užsikimšimo ar infekcijos,“ – paaiškino dietologė. „Ne dėl sėklų. Tyrimai aiškiai rodo, kad maisto sėklos – arbūzų, pomidorų, agurkų – nesukelia apendicito.“
Ji sakė, kad šis mitas atsirado, nes kartais apendicito metu randama maisto likučių. Bet tai yra korelacija, ne priežastis. Lygiai taip pat ten gali būti bet ko kito. „Jei sėklos sukeltų apendicitą, visi Viduržemio jūros šalių gyventojai sirgtų nuolat,“ – nusijuokė Jurgita.
„Jie valgo sėklas visur, kiekviename patiekale.“
Paslėptas lobis: arbūzo sėklų nauda organizmui
Kai mitai išsklaidyti, liko įdomiausia dalis – ką gi vertingo slepia arbūzo sėklos? Dietologė išvardino gausybę naudingų medžiagų:
- Augalinis baltymas – aukštos kokybės, lengvai įsisavinamas.
- Nesočiosios riebalų rūgštys – geros širdžiai.
- Skaidulos – gerina virškinimą ir palaiko žarnyno veiklą.
- Magnis – svarbus raumenims ir nervų sistemai.
- Geležis – reikalinga kraujui, padeda išvengti anemijos.
- Cinkas – palaiko imunitetą ir odos sveikatą.
„Ir visa tai tu tiesiog išmeti,“ – pasakė Jurgita. „Kiekvieną kartą, kai valgai arbūzą, prarandi šį nemokamą supermaistą.“
Kaip iš tikrųjų valgyti arbūzo sėklas ir gauti visą naudą?
Bet yra vienas svarbus niuansas. Jei nuriji sėklą sveiką – ji tiesiog praeina per virškinimo traktą ir išeina nepakitusi. Maistinės medžiagos lieka užrakintos jos apvalkale. „Reikia kramtyti,“ – pabrėžė dietologė. „Arba džiovinti ir kepinti, kaip moliūgų sėklas. Tada sėklos atsirakina ir atiduoda visas vertingas medžiagas.“
Ji patarė kelis būdus, kaip įtraukti arbūzo sėklas į savo racioną: berti džiovintas sėklas į salotas, maišyti į kokteilius, valgyti kaip sveiką užkandį. Kepintos su trupučiu druskos, jos tampa skaniu ir maistingu riešutų pakaitalu.
„Tai nemokamas supermaistas,“ – pakartojo Jurgita. „Tiesiog nustok jį mėtyti į šiukšliadėžę.“
Kitą kartą valgydamas arbūzą – kramčiau sėklas. Keista iš pradžių. Bet kai pagalvoji, kiek metų jas išmečiau… Geriau vėliau nei niekada. Kai papasakojau draugams, daugelis reagavo taip pat kaip aš iš pradžių: „Tikrai? Bet mano mama sakė…“ Taip, ir mano. Ir visų mamos. Bet mokslas sako kitaip. Dietologė Jurgita buvo teisi – kartais vertingiausias dalykas yra tas, kurį visą gyvenimą išmesdavome. Dabar arbūzo sėklas džiovinu ir naudoju kaip užkandį. Vaikai irgi pradėjo valgyti – ir jokių problemų. Senelių mitas pagaliau palaidotas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.