Pasaulyje sparčiai plinta itin klastinga kepenų liga – nealkoholinis steatohepatitas (NASH), dar vadinamas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga. Ši būklė pasireiškia riebalų kaupimu kepenyse ir, ilgainiui progresuodama, gali sukelti rimtą uždegimą, kepenų cirozę ar net kepenų vėžį. Anot medikų, pradinėse stadijose pacientai dažnai nejaučia jokių specifinių simptomų, todėl liga vadinama „tyliąja epidemija“. Neatkreipus dėmesio į ankstyvus požymius, NASH gali baigtis ypač sudėtingomis ir grėsmingomis komplikacijomis.
Kas yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASH)?
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASH) yra būklė, kai kepenų ląstelėse susikaupia per didelis kiekis riebalų. Nors dažnai kepenų ligos siejamos su per dideliu alkoholio vartojimu, NASH išsiskiria tuo, kad ji atsiranda ir nepiktnaudžiaujantiems alkoholiu žmonėms. Tai visame pasaulyje sparčiai plintanti liga, kelianti didelį susirūpinimą dėl galimų ilgalaikių pasekmių. Negydoma, ji gali virsti nealkoholiniu steatohepatitu – uždegimine kepenų liga, kuri vėliau gali progresuoti į kepenų fibrozę, cirozę ar net kepenų vėžį. Šios ligos klasta slypi tame, kad kepenys, kitaip nei daugelis kitų organų, neturi skausmo receptorių, tad žmogus ilgus metus gali nieko nejausti, kol liga nepasiekia vėlyvųjų, pavojingų stadijų.
Klastingi ligos požymiai: kaip atpažinti?
Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, NASH yra sunku aptikti ir atpažinti ankstyvosiose stadijose. „Kai kurie nespecifiniai požymiai visgi gali išduoti sutrikusią kepenų veiklą. Jeigu dažnai jaučiamas nuovargis, padidėjęs dirglumas, energijos trūkumas, miego sutrikimai – tai gali reikšti kepenų veiklos sutrikimą, nors šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms“, – sako gydytoja T. Šimulienė.
Nors šie simptomai yra bendriniai, jie gali signalizuoti apie gilumines organizmo problemas. Atkreipkite dėmesį, jei jaučiate nuolatinį maudimą po dešiniuoju šonkaulio lanku, virškinimo sutrikimus (dispepsijos požymius) ar pilvo skausmus. Medikė ragina, pajutus šiuos simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų laiku atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta priežastis.
Progresuojant ligai, atsiranda ir akivaizdesnių, pavojingesnių požymių: „Nustačius metabolinį sindromą, cukrinį diabetą, podagrą, širdies ligas – būtina pasitikrinti kepenų būklę. Padidėjusi pilvo apimtis, gelta, kraujavimas iš nosies ar dantenų signalizuoja apie progresuojančią kepenų ligą“, – sako gydytoja.
Kas priklauso rizikos grupei?
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga dažnai siejama su gyvenimo būdu, tačiau genetiniai veiksniai taip pat turi didelę įtaką. Pagrindinės rizikos grupės apima asmenis, kurie:
- **Nesveikai maitinasi ir yra fiziškai neaktyvūs:** Tokie žmonės dažnai susiduria su nutukimu ir metaboliniu sindromu, kurie yra tiesiogiai susiję su kepenų suriebėjimu. Nepaisant to, kepenys suriebėja ir sveikai bei aktyviai gyvenantiems asmenims.
- **Turi lėtinių ligų:** „Aukštas kraujospūdis, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis ir didelis cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje – dar vieni pavojaus signalai. Esant šiems veiksniams ženkliai padidėja kepenų suriebėjimo rizika“, – sako gydytoja.
- **Turi genetinį polinkį:** Nors sveikas gyvenimo būdas yra itin svarbus, kepenų suriebėjimą gali lemti ir kiti veiksniai. Gydytoja teigia, kad genai taip pat svarbūs: „Jeigu nustatytas paveldėtas polinkis sirgti šia liga, tokiems žmonėms itin svarbu periodiškai tikrintis kepenų būklę.“
Svarbiausia – prevencija ir savalaikis tyrimas
Kepenų ligų, įskaitant NASH, prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis mitybos, fizinio aktyvumo ir vaistų vartojimo korekcijas. Gydytoja pabrėžia keletą esminių aspektų:
- **Subalansuota mityba:** Mityba turi būti subalansuota, įvairiapusiška ir gausi skaidulų. Patartina vengti per didelio angliavandenių, riebalų ir cukraus kiekio bei nepiktnaudžiauti sūdytu ir rūkytu maistu. „Įtraukite į mitybos racioną kepenis valančius produktus, tokius kaip avokadai, morkos, greipfrutai, burokėliai, žalia arbata, česnakai, žalios lapinės daržovės, ciberžolė ir t.t. Kepenys mūsų organizme atlieka itin svarbų vaidmenį – padeda atsikratyti toksinų, tad jų veiklai itin kenkia sveikatai nepalankių riebalų ir rafinuotų angliavandenių prisotintas maistas bei neracionaliai vartojama maisto papildų gausa“, – teigia gydytoja.
- **Saikingas vaistų vartojimas:** Medikė primena, kad siekiant rūpintis kepenų sveikata reikėtų saikingai vartoti vaistus. Būtina įvertinti jų poveikį kepenims ir jokiu būdu nenaudoti alkoholio su vaistais. Vaistus reikėtų vartoti tik esant būtinybei ir pasitarus su gydytoju, įvertinus galimą neigiamą poveikį organizmui.
- **Aktyvus gyvenimo būdas:** „Kitas svarbus aspektas – aktyvus gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienė rutina. Tinkamas fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda sumažinti svorį. Taip pat nepamirškite profilaktiškai stiprinti sveikatą ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, esant poreikiui išsitirti kepenų veiklą“, – pataria T. Šimulienė.
- **Pagalbiniai preparatai:** Gydytoja priduria, kad esant poreikiui galima vartoti specialius preparatus, kurie apsaugo kepenis ir mažina jų pažeidimus. Juose yra esencialinių fosfolipidų, kurie skatina kepenų audinio atsinaujinimą ir padeda regeneruotis. Gerai kepenų funkcijai taip pat svarbūs antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, cinkas, selenas, vitaminas C.
Kepenų sveikata yra gyvybiškai svarbi viso organizmo gerovei. Ankstyvas dėmesys simptomams ir prevencinės priemonės gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.