Gydytoja neurologė Aleksandra Ekkert, socialiniuose tinkluose aktyviai šviečianti visuomenę apie insultą, prisipažįsta, kad dažnai jaučiasi lyg dirbtų tiesioginiame eteryje. Klausimų srautas nesibaigia. Įkūrusi „Insulto klubą“, medikė nuolat pabrėžia – net praėjus mirtinam pavojui, gyvenimas po insulto neretai pasikeičia iš esmės.
Insultas: laikas – tai smegenys
Insultas ištinka staiga, kuomet užsikemša galvos smegenis maitinanti kraujagyslė, sukeldama smegenų pažeidimus. Kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi – insulto metu per vieną minutę žūva milijonas neuronų. Kasmet pasaulyje registruojama apie 13 milijonų naujų insulto atvejų, o 2019 metais nuo jo nukentėjo daugiau nei 100 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų insultų skaičius tik didės, nes vyresnio amžiaus žmonių populiacija auga, o būtent jie sudaro didžiausią rizikos grupę.
A. Ekkert citata: „Niekas nežino, kiek pacientų patiria slaptą prieširdžių virpėjimą ir negauna jiems reikalingų kraują skystinančių vaistų.“
Lietuvoje – katastrofiškas insulto požymių neatpažinimas
Deja, Lietuvoje informacijos apie šią klastingą ligą vis dar trūksta. Tyrimai rodo, kad net pusė (50 proc.) nukentėjusiųjų neatpažįsta pirmųjų insulto požymių ir per vėlai kreipiasi pagalbos. Nerimą kelia tai, kad ketvirtadalis apklaustųjų nenurodė nė vieno teisingo insulto simptomo, o 28 procentai įvardijo tik vieną. Dažnai insultas painiojamas su infarktu (minimi krūtinės maudimas, dusulys) ar net kraujavimu iš nosies, nors šie simptomai jam nėra būdingi.
Todėl gyvybiškai svarbu įsiminti pirmuosius insulto ženklus: sutrikusi kalba, rega, paralyžiuojamos galūnės, perkreipiamas veidas. Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Laiko kritiškumas: kodėl pagalba vėluoja?
Lietuvoje atliktas tyrimas apie vertebrobazilinį insultą (smegenų kamieno ar užpakalinės smegenų dalies pažeidimą, sudarantį 20 proc. visų insultų) atskleidė dar liūdnesnę tiesą: daugiau nei pusė pacientų negavo gyvybiškai svarbaus kraujotaką atkuriančio gydymo (intraveninės trombolizės ar mechaninės trombektomijos) vien dėl to, kad į ligoninę atvyko per vėlai.
Gydymas trombolize, kai skystinamas kraujas ir tirpdomas krešulys, efektyvus tik per pirmąsias 4,5 valandos. Mechaninė trombektomija gali būti atliekama per 6 valandas nuo simptomų pradžios. Tai reiškia, kad kiekviena prarasta minutė didina negrįžtamų smegenų pažeidimų riziką ir blogina gydymo prognozę.
Insulto prevencija ir sveikatos sistemos iššūkiai
Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi mažinti insulto rizikos veiksnius, tokius kaip aterosklerozė, prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, rūkymas ir nutukimas. Svarbų vaidmenį atlieka ir sveika gyvensena, racionali mityba – apie tai turėtų būti mokoma jau darželiuose ir mokyklose. Gydytoja A. Ekkert pabrėžia plataus visuomenės švietimo būtinybę, nes daugelis insultų ištinka ne didelės, o mažos ir vidutinės rizikos asmenis.
Sistemoje vis dar yra spragų. Pavyzdžiui, naujos kartos kraują skystinančius vaistus Lietuvoje gali skirti tik kardiologas, nors neurologai puikiai išmano šią sritį. Dėl mėnesius trunkančio laukimo pas kardiologą pacientas gali patirti antrą insultą. Taip pat kyla problemų, kai kitų sričių medikai neįvertina insulto pavojaus, pavyzdžiui, nurodydami nutraukti kraują skystinančių vaistų vartojimą prieš nesudėtingas operacijas.
Gyvenimas po insulto: pamiršta pagalba pacientams ir artimiesiems
Atsigauti po insulto yra ilgas ir sudėtingas procesas, kupinas vilčių ir nusivylimų. Pacientai, praradę savarankiškumą, neretai jaučiasi psichologiškai palaužti, nerimauja dėl ateities. Artimieji taip pat susiduria su dideliais iššūkiais – kartais sunku suprasti, kodėl ligonis pyksta ar elgiasi vaikiškai, o tai dažnai yra sutrikusios kalbos pasekmė.
Gydytoja A. Ekkert atkreipia dėmesį, kad ne tik pacientams, bet ir jų šeimos nariams reikalinga emocinė parama bei psichoterapija. Atlikusi apklausą, neurologė buvo apstulbinta: šeimos jautėsi prislėgtos, joms trūko ne tik emocinės paramos, bet ir žinių apie tai, kaip prižiūrėti sergantį artimąjį. „Patys ieškojome internete informacijos, bet neradome“, – tai dažnas atsakymas, liudijantis, kad insultas ne tik apsunkina kasdienybę, bet ir sugriauna karjerą, studijas. Insulto įmanoma išvengti, o nukentėjusieji neturėtų jaustis vieniši ir atstumti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.