Ar tikrai visada reikia siuntimo pas gydytoją? Gydytojų kasos paaiškina, kada galite sutaupyti laiko ir nervų

Daugelis iš mūsų puikiai žino, kad norint patekti pas gydytoją specialistą ar atlikti tam tikrus tyrimus, dažniausiai prireikia šeimos gydytojo siuntimo. Tačiau ar visada tai yra būtina ir kokios taisyklės galioja, kad sveikatos priežiūros sistema veiktų efektyviai ir be nereikalingų kliūčių? Valstybinės ligonių kasos primena svarbiausius aspektus, padėsiančius išvengti painiavos ir sutaupyti brangaus laiko.

Siuntimai pas specialistus: ką būtina žinoti?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims siuntimus gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba, esant poreikiui, gydytojai specialistai. Siuntimas yra reikalingas, kai gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti detalesnius tyrimus, tikslinti gydymo eigą ar skirti gydymą ligoninėje.

Svarbu žinoti, kad siuntimas galioja 60 dienų. Tačiau, priešingai populiariai nuomonei, per šį laiką nereikia spėti apsilankyti pas gydytoją specialistą ar atlikti visus tyrimus. Per du mėnesius pacientas turi ne apsilankyti, o užsiregistruoti siuntime nurodytiems tyrimams ar vizitui pas specialistą. Su vienu siuntimu galima registruotis tik vieną kartą. Jei nepavyktų užsiregistruoti per 60 dienų, reikėtų vėl kreiptis į šeimos gydytoją dėl naujo siuntimo.

Pacientai turi teisę pasirinkti, kur gaus medicinos paslaugas. Nors siunčiantis gydytojas gali pasiūlyti bent tris įstaigas, kur reikiama kompensuojamoji paslauga gali būti suteikta, pacientas pats renkasi gydymo įstaigą. Tai reiškia, kad paslaugą galima gauti ne tik savo poliklinikoje ar gydytojo pasiūlytose įstaigose, bet ir bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikiamos paslaugos teikimo. Ši pasirinkimo laisvė leidžia pacientams siekti paslaugą gauti greičiau, pasirenkant įstaigą su trumpiausia laukimo eile, ar rinktis pageidaujamą gydytoją.

Kada siuntimas nėra reikalingas?

Yra keletas išimčių, kai norint gauti kompensuojamąsias medicinos paslaugas siuntimo iš viso nereikia:

Būtinoji pagalba: kada kreiptis tiesiai į ligoninę?

Tiek apdrausti, tiek neapdrausti gyventojai nemokamai ir neatidėliotinai be siuntimo turi gauti būtinąją medicinos pagalbą ūmiai susirgę, susižeidę ar esant kitoms neatidėliotinoms situacijoms. Būtinajai pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir poliklinikose arba ligoninėse teikiama skubi medicinos pagalba, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika.

Tik tokiais būtinosios pagalbos atvejais, kaip patyrus didelę traumą, stipriai nudegus, susirgus liga, gresiančia gyvybei, be siuntimo galima vykti tiesiai į ligoninės priimamąjį. Svarbu pažymėti, kad pacientai kartais be reikalo vyksta į skubios pagalbos skyrius, tikėdamiesi greitesnio priėmimo dėl mažiau kritinių būklių. Tai apkrauna sistemą ir ilgina laukimo laiką tiems, kuriems pagalba tikrai reikalinga nedelsiant.

Kitais atvejais, kai situacija nėra gyvybei pavojinga, bet jaučiatės blogai, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei jūsų poliklinika nedirba (pvz., vakare, savaitgaliais ar švenčių dienomis), kreipkitės į budinčius gydytojus toje pačioje gydymo įstaigoje arba kitoje, su kuria jūsų poliklinika yra sudariusi sutartį dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo ne darbo valandomis.

Kur rasti informaciją apie pagalbą ne darbo metu?

Išsamią informaciją apie tai, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galite sužinoti iš savo poliklinikos registratūros darbuotojų, pačių gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 2 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *