Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame akys nuolat patiria įtampą, regėjimo silpnėjimas tampa vis aktualesne problema. BENU vaistininkė Inga Norkienė įvardija pagrindinius veiksnius, darančius įtaką mūsų akių sveikatai: tai genetinės priežastys, tokios kaip trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas, bei neišvengiamas žmogaus amžius, kai rega silpnėja dėl įvairių lėtinių ligų. Visgi, ne mažiau svarbiu veiksniu vaistininkė įvardija darbo aplinką ir pobūdį – aspektus, kuriuos galime koreguoti.
„Jeigu žmogus dirba įtemptą darbą prie kompiuterio, jo regėjimas gali pakisti greičiau nei to žmogaus, kuris dirba lauke ne tokį įtemptą darbą. Darbo aplinkos aspektas ypač jautrus vaikams. Darbo-poilsio režimo nepaisymas, dienos šviesos trūkumas gali tapti pagrindiniais veiksniais, lemiančiais ankstesnį regos silpnėjimą“, – išskiria I. Norkienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad 2020 metais net 2,2 milijardams žmonių, manoma, pasireiškė tam tikro pobūdžio regos susilpnėjimas. Apie 1 milijardui atvejų galėjo būti užkirstas kelias arba šiuo metu vis dar yra galimybė juos išspręsti. Vaistininkė pabrėžia, jog esant dar neišsivysčiusiems ir lengvai koreguojamų veiksnių lemiamiems atvejams visų svarbiausia yra reguliarumas ir kantrybė siekiant užkirsti kelią regos silpnėjimui.
Ekranų era: kodėl akys pavargsta ir sausėja?
Vaistininkė I. Norkienė įžvelgia, jog neigiamas ekranų poveikis akims ypač atsiskleidė pandemijos laikotarpiu. Nemaža dalis šalies gyventojų kreipdavosi į specialistus dėl diskomforto akyse, sausumo, ašarojimo. Šie pojūčiai – būtent nuolatinio žiūrėjimo į ekraną pasekmė.
„Žiūrėdami į ekraną mirksime gerokai rečiau negu reikėtų natūraliai. Įprastai akys nevalingai sumirksi 15–20 kartų per minutę. Jei įtemptai žiūrime į ekraną – mirksėjimo skaičius sumažėja iki 2–5 kartų per minutę. Rečiau mirksint, akies paviršius natūraliai nėra pakankamai drėkinamas, jis sausėja, džiūva, atsiranda nemalonūs pojūčiai“, – dalijasi specialistė.
Pašnekovė pastebi, kad akyse jaučiamus nemalonius pojūčius dar labiau gali paaštrinti įsistebeilijimas į ekranus iš pernelyg mažo atstumo. Pavyzdžiui, darbui su kompiuteriu vaistininkė pataria susikurti ergonominę darbo vietą, kuomet atstumas nuo akių iki ekrano būtų ne mažesnis nei 45 centimetrai. Nemalonius pojūčius dar labiau išryškina ir naudojamo ekrano formatas. I. Norkienė įvardija – kuo mažesnis ekranas, tuo blogesnis mūsų regėjimui, mat žiūrint į mažesnį ekraną akys labiau įsitempia. Visgi yra ir gera žinia – nemalonius pojūčius akyse suvaldžius, jie praeina. Į juos nekreipiant dėmesio neišvengiamai gali būti susiduriama su regos silpnėjimo rizika.
Paprasti, bet veiksmingi patarimai: mankšta ir kasdienės rutinos keitimas
Siekiant suvaldyti nemalonius pojūčius akyse, kylančius dėl dažno žiūrėjimo į ekraną ir darbo pobūdžio, teks prisiminti vaistininkės įvardijamus kelis svarbiausius patarimus kasdienei rutinai.
„Akivaizdžių rezultatų galime pasiekti reguliariai darydami įvairius akių pratimus. Jeigu dirbant visą dieną tenka praleisti prie kompiuterio ekrano, labai svarbios yra reguliarios pertraukos. Išskirčiau 20–20–20 taisyklę – 20 minučių žiūrima į ekraną, 20 sekundžių žiūrima į tolį, geriausia, į objektą, esantį už 20 metrų“, – dalijasi I. Norkienė.
Dar vienas svarbus aspektas – akių mankšta bent keletą kartų per dieną. Ilgą laiką žiūrint į ekranus silpsta bei menksta akių raumenys, atsakingi už matymą į tolį, gali išsivystyti trumparegystė. Reguliariai atlikdami akių pratimus ir leisdami akims pailsėti nuo ekranų, pramankštinsite visus akių raumenis ir atitolinsite regos silpnėjimo riziką.
Specialistė pabrėžia ir balanso kasdienoje svarbą mūsų regėjimui. Jeigu visą dieną praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio ekraną, laisvalaikį reikėtų leisti žiūrint tolyn – važinėti dviračiu, sportuoti, užsiimti kitomis veiklomis. Jei dirbant visuomet žiūrima į tolį, laisvalaikiu – atvirkščiai, reikėtų užsiimti veiklomis žiūrint iš arti.
„Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai nuolat žiūri į tolį, akys visuomet įtemptos. Tad laisvalaikiu labiau patartinos veiklos, įdarbinančios akių raumenis, atsakingus už regėjimą iš arti, pavyzdžiui, knygos skaitymas, smulkių detalių konstravimas ir pan. Taip išlaikomas balansas“, – komentuoja vaistininkė.
Oro drėgmė ir grynas oras – gyvybiškai svarbūs akių sveikatai
Didelę laiko dalį praleidžiant uždarose patalpose, ypač prasidedant šildymo sezonui, sausas patalpų oras gali paveikti mūsų akių sveikatą ir kelti diskomfortą. Tokiais atvejais I. Norkienė pataria pasirūpinti drėkinamaisiais akių lašais.
„Esant patalpose, kuriose vyrauja 40–60 proc. drėgmė, akys neturėtų jausti jokio diskomforto. Visgi jei sąlygos nėra idealios, pravartu netoliese turėti drėkinamųjų akių lašų ar gelio. Būtina jų naudojimo sąlyga – stebėti, kada preparatas buvo pradėtas naudoti, o pasibaigusio tinkamumo naudoti preparatus pakeisti naujais“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Vienas efektyviausių būdų pasirūpinti savo sveikata po visos dienos darbo uždarose patalpose, ypač prie ekranų – buvimas gryname ore. Toks aplinkos pakeitimas akims padėtų atsistatyti, gauti natūralios šviesos po visos dienos dirbtinėje šviesoje.
Mitybos galia: vitaminai ir mineralai regėjimui stiprinti
Gerai akių sveikatai I. Norkienė pataria savo mitybą kasdien papildyti įvairiais vaisiais, žalialapėmis bei įvairiaspalvėmis daržovėmis, kad organizmas gautų reikiamų vitaminų ir antioksidantų. Svarbiausi regėjimui elementai: vitaminas A, C ir E, taip pat mineralai – selenas, varis, cinkas ir bene plačiausiai žinomas vitamino A provitaminas – betakarotinas bei jam giminingi antioksidantai liuteinas, zeaksantinas, taip pat omega-3 riebiosios rūgštys.
„Šie svarbiausi vitaminai ir mineralai tiesiogiai negerina regėjimo, tačiau jų trūkstant, mūsų akys tai praneša. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad minėtasis liuteinas ypač svarbus norint pristabdyti amžinę geltonosios dėmės degeneraciją. Jei į jo trūkumą nekreipiama dėmesio, yra tikimybė tam tikru amžiaus periodu netekti regėjimo“, – įspėja pašnekovė.
Kartu su maistu ar maisto papildais gaunami antioksidantai itin svarbūs siekiant kovoti su organizme esančiais laisvaisiais radikalais, kurie mūsų organizme provokuoja žalingus procesus. Organizmui negaunant tinkamos pagalbos antioksidantais, gali prasidėti įvairios degeneracinės ligos.
Reguliarūs patikrinimai – raktas į ilgalaikę akių sveikatą
Vaistininkė I. Norkienė primena, kad akių sveikata derėtų rūpintis visapusiškai, o su bet kokiais kylančiais nemaloniais pojūčiais akyse – kovoti nedelsiant. Svarbiausia prisiminti, kad regos silpnėjimą pavyks suvaldyti reguliariai atliekant akių patikrinimą – 40–45 metų ir vyresni asmenys regą tikrintis turėtų kasmet, o esant įvairioms genetinėms ligoms kasmetinius patikrinimus reikėtų turėti jau nuo 35 metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.