„Eurostat“ duomenimis, chroniška depresija serga apie 7,2 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų. Lietuva, kartu su Estija, laikosi netoli Bendrijos vidurkio – pas mus šis rodiklis siekia 7 proc., o kaimyninėje Latvijoje jis yra kiek aukštesnis ir sudaro 8,4 proc. Nors skaičiai atrodo stabilūs, ekspertai įspėja, kad tikroji situacija gali būti kur kas prastesnė.
Statistika ir slepiama realybė
Didžiausias sergamumas ES užfiksuotas Portugalijoje (12,2 proc.), Švedijoje (11,7 proc.) ir Vokietijoje (11,6 proc.), o mažiausias – Rumunijoje (1 proc.) bei Bulgarijoje (2,7 proc.). Visgi psichiatras Martynas Marcinkevičius pabrėžia, kad Lietuvoje žmonės vis dar vengia kreiptis į specialistus, todėl oficiali diagnozių statistika neatspindi realaus masto.
„Lietuvoje žmonės vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir tai yra didelė problema. Todėl tikrasis sergamumas depresija pas mus tikrai didesnis nei rodo diagnozių statistika. Anksčiau vizitas pas psichiatrą žmogui tapdavo kone pasmerkimu. Dabar tokios tvarkos nebėra. Tačiau požiūris liko. Todėl kasmet rudenį rengiame „Atviros psichiatrijos mėnesį“ ir skatiname žmones nebojoti kreiptis į gydytojus“, – sako M. Marcinkevičius.
Kodėl sergančiųjų daugėja?
Anot specialisto, sergamumo augimą lemia ne tik didėjantis gyvenimo tempas ir augantys reikalavimai, bet ir pastarųjų metų globalūs sukrėtimai: pandemija, karas Ukrainoje bei ekonominis nesaugumas. Specialistų teigimu, geriausių žinių tikėtis neverta – ekonominiai sunkumai ir įmonių užsidarymai ateityje tik dar labiau didins įtampą visuomenėje.
„Mūsų gyvenimo tempas spartėja, reikalavimai – kyla, nuovargis – auga. Šalia to išgyvenome dvejus pandemijos metus, iškart po jų – naujas karo Ukrainoje etapas, dabar stiprėja ekonominio nesaugumo jausmas. Visa tai didina sergamumą depresija, kuris dar padidės kai dėl ekonominių sunkumų ims užsidarinėti įmonės. Tad čia gerų žinių nėra. Galima guostis nebent tuo, kad didžiąją dalį depresijos atvejų galima efektyviai gydyti“, – teigia gydytojas.
Vyrų ir moterų skirtumai bei alkoholio spąstai
Nors depresija dažniau diagnozuojama moterims, tai nereiškia, kad vyrai serga rečiau. Skirtumą lemia socialinės normos ir emocinis raštingumas. Moterys labiau linkusios stebėti savo vidinę būseną, o vyrai dažnai bando „gydytis“ patys, kas neretai veda į priklausomybes.
„Moterų emocinis raštingumas didesnis – jos atidžiau stebi savo vidinį pasaulį, geriau skiria emocijas. Tuo metu vyrai susiduria su norma, kad jie turi būti stiprūs, negali pasiduoti, o tai apsunkina pagalbos paieškas. Todėl neretai susirgusios depresija moterys kreipiasi pagalbos į gydytojus, o vyrai bando gydytis alkoholiu. Depresija gali būti be alkoholizmo, bet alkoholizmo be depresijos man neteko matyti“, – pabrėžia psichiatras.
Gydymo kelias ir prieinamumo barjerai
Gera žinia ta, kad depresija yra pagydoma liga. Dauguma pacientų pajunta pagerėjimą jau po dviejų savaičių tinkamo gydymo, o po mėnesio gali grįžti į kasdienę veiklą. Visgi, pilnas atsistatymas reikalauja tęstinės terapijos. Didžiausia problema Lietuvoje išlieka nemokamos psichoterapijos trūkumas – dėl mažų įkainių ši paslauga daugiausia prieinama tik privačiose įstaigose, o tai tampa kliūtimi mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
Jei įtariate depresiją sau ar artimajam, rekomenduojama nedelsti. Pirmiausia galima pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba tiesiogiai kreiptis į psichikos sveikatos centrą savo poliklinikoje – tam siuntimo nereikia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.