Kas yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga?
Pasaulyje sparčiai plinta klastinga kepenų liga, kuri ilgainiui pažeistose kepenyse gali sukelti uždegimą, kepenų cirozę ar net kepenų vėžį. Nealkoholinis steatohepatitas (NASH), dar kitaip vadinamas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, yra susijęs su riebalų kaupimu kepenyse. Ši liga ypač pavojinga, nes jos pradžioje pacientai dažnai nejaučia jokių simptomų, todėl laiku neatkreipus dėmesio, ji gali baigtis sudėtingomis komplikacijomis.
Kaip atpažinti klastingos ligos simptomus?
Pasak medikų, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra itin klastinga, kadangi ją sunku aptikti ir atpažinti. Kepenyse nėra skausmo receptorių, tad žmogus gali nieko nejausti tol, kol liga neprasideda vėlyvose, jau pažengusiose stadijose. Tai reiškia, kad ligos progresas gali vykti tyliai, be akivaizdžių įspėjamųjų ženklų dešimtmečiais.
Vis dėlto, kai kurie nespecifiniai požymiai visgi gali išduoti sutrikusią kepenų veiklą. „Jeigu dažnai jaučiamas nuovargis, padidėjęs dirglumas, energijos trūkumas, miego sutrikimai – tai gali reikšti kepenų veiklos sutrikimą, nors šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms“, – sako gydytoja T. Šimulienė. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos subtilius signalus ir neignoruoti jų.
Pažengusios suriebėjusių kepenų ligos stadijos gali pasireikšti ir labiau specifiniais požymiais. Gali atsirasti maudimas po dešiniojo šonkaulio lanku, dispepsijos požymiai (virškinimo sutrikimai), pilvo skausmai. Medikė ragina, pajutus šiuos simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir nustatyta tiksli diagnozė.
Ypatingą dėmesį savo kepenų būklei turėtų skirti tie, kuriems jau nustatytas metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, podagra ar širdies ligos. „Nustačius metabolinį sindromą, cukrinį diabetą, podagrą, širdies ligas – būtina pasitikrinti kepenų būklę“, – sako gydytoja. Šios būklės ženkliai didina kepenų pažeidimo riziką. Padidėjusi pilvo apimtis, gelta, kraujavimas iš nosies ar dantenų signalizuoja apie jau gerokai progresuojančią kepenų ligą, reikalaujančią skubios medicininės intervencijos.
Kas yra didžiausios rizikos grupėje?
Didžiausią riziką susirgti nealkoholine suriebėjusių kepenų liga turi žmonės, kurie neatsakingai renkasi maisto racioną ir yra fiziškai neaktyvūs, dažnai susiduriantys su nutukimo problema arba metaboliniu sindromu, kuris gali būti ir įgimtas. Šių sutrikimų pasekmės – riebalų kaupimasis kepenyse, sukeliantis jų suriebėjimą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad kepenys gali suriebėti ir sveikai bei aktyviai gyvenantiems asmenims. Tam įtakos turi genetiniai veiksniai. Gydytoja teigia, kad „jeigu nustatytas paveldėtas polinkis sirgti šia liga, tokiems žmonėms itin svarbu periodiškai tikrintis kepenų būklę“, kadangi genai – taip pat svarbus rizikos veiksnys.
Kiti svarbūs pavojaus signalai, rodantys padidėjusią kepenų suriebėjimo riziką, yra aukštas kraujospūdis, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis ir didelis cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje. „Esant šiems veiksniams ženkliai padidėja kepenų suriebėjimo rizika“, – sako gydytoja. Visi šie veiksniai rodo organizmo metabolinius sutrikimus, kurie tiesiogiai veikia kepenų sveikatą.
Kaip apsaugoti kepenis ir užkirsti kelią ligai?
Kepenų ligas itin dažnai sukelia ne tik alkoholis, bet ir prasta mityba. Todėl ligos prevencija prasideda nuo subalansuoto ir įvairiapusiško maisto raciono, kuriame gausu skaidulų. Patartina vengti per didelio angliavandenių, riebalų ir cukraus kiekio bei nepiktnaudžiauti sūdytu ir rūkytu maistu, kuris apkrauna kepenis ir skatina riebalų kaupimąsi.
Gydytoja rekomenduoja į mitybos racioną įtraukti kepenis valančius produktus, tokius kaip avokadai, morkos, greipfrutai, burokėliai, žalioji arbata, česnakai, žalios lapinės daržovės ir ciberžolė. „Kepenys mūsų organizme atlieka itin svarbų vaidmenį – padeda atsikratyti toksinų, tad jų veiklai itin kenkia sveikatai nepalankių riebalų ir rafinuotų angliavandenių prisotintas maistas bei neracionaliai vartojama maisto papildų gausa“, – teigia gydytoja.
Be mitybos, labai svarbu saikingai vartoti vaistus. Būtina įvertinti kiekvieno vaisto poveikį kepenims ir jokiu būdu nenaudoti alkoholio su vaistais. Vaistus reikėtų vartoti tik esant realiam poreikiui ir pasitarus su gydytoju, įvertinus jų galimą neigiamą poveikį organizmui.
„Kitas svarbus aspektas – aktyvus gyvenimo būdas“, – pataria T. Šimulienė. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienė rutina, nes jis didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda sumažinti svorį ir gerina bendrą organizmo būklę. Taip pat nepamirškite profilaktiškai stiprinti sveikatą ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, esant poreikiui išsitirti kepenų veiklą. Ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi sėkmingam gydymui.
Gydytoja priduria, kad esant poreikiui galima vartoti specialius preparatus, kurie apsaugo kepenis ir mažina jų pažeidimus. Juose yra esencialinių fosfolipidų, kurie skatina kepenų audinio atsinaujinimą ir padeda regeneruotis. Gerai kepenų funkcijai taip pat svarbūs antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, cinkas, selenas ir vitaminas C, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir saugo kepenų ląsteles nuo pažeidimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.