2022 metais, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui tiek Europos Sąjungos, tiek šalies lygmeniu, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atliko išsamią 2021 metų bendrosios populiacijos tyrimo duomenų analizę. Šio tyrimo tikslas buvo geriau suprasti 15–29 metų amžiaus Lietuvos jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją, išsiaiškinti jų nuostatas, požiūrį į medžiagų prieinamumą, prevencijos priemones ir valstybės politiką šioje srityje. Rezultatai atskleidė nerimą keliančias tendencijas, kurios verčia susimąstyti apie visuomenės ir jaunimo gerovę.
Nerimą keliantis pasiūlymų paplitimas ir prieinamumas
Tyrimo duomenys rodo, kad beveik pusė (46,8 proc.) 15–29 metų jaunimo kada nors gyvenime yra sulaukę pasiūlymo pabandyti narkotikų. Dar labiau stebina faktas, jog iš tų, kuriems buvo pasiūlyta, net 46,2 proc. sutiko išbandyti kvaišalus. Tai reiškia, kad beveik kas antras jaunas žmogus, susidūręs su pasiūlymu, neatsispyrė pagundai. Be to, 14,1 proc. jaunimo, kuris niekada gyvenime nevartojo narkotikų, prisipažino, kad pasitaikius progai jie pabandytų vartoti. Šie skaičiai signalizuoja apie didelį narkotikų prieinamumą tarp jaunimo.
NTAKD užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad kas penktas jaunas asmuo, panorėjęs, galėtų lengvai per 24 valandas gauti narkotikų. Tiesa, daugiau nei trečdalis respondentų atsakė, kad jiems tai būtų neįmanoma. Akivaizdu, kad kai kuriems jauniesiems asmenims prieiga prie psichoaktyviųjų medžiagų yra pernelyg lengva. Lengviausia prieinama narkotine medžiaga jaunimui pasirodė esančios kanapės.
Kokius narkotikus renkasi jaunimas ir koks vartojimo dažnis?
Apibendrinant duomenis, bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15–29 metų jaunimo. Detalizuojant, kanapes bent kartą gyvenime išbandė 22,7 proc. respondentų. Kitos populiarios medžiagos buvo ekstazis (3,1 proc.), kokainas (2,8 proc.), amfetaminas (2,4 proc.), LSD (2 proc.) ir haliucinogeniniai grybai (1,8 proc.). Opioidų vartojimas, nors ir nedidelis, vis dėlto siekė 0,5 proc. šios amžiaus grupės.
Analizuojant pastarojo meto vartojimą, 10 proc. jaunimo narkotikus vartojo bent kartą per paskutinius metus, o 3,8 proc.
– bent kartą per paskutinį mėnesį. Ypač neramina tai, kad 1,1 proc. jaunimo nurodė, jog yra vairavę apsvaigę nuo narkotikų, keliantys grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Demografinės tendencijos ir vartojimo kontekstas
Tyrimas atskleidė ir demografinius skirtumus. Narkotikus išbandė dvigubai didesnė dalis vyrų (31,3 proc.) nei moterų (15,3 proc.). Be to, mažesnė dalis jaunimo iki 20 metų amžiaus buvo vartoję narkotikus, palyginti su 20–29 metų respondentais. Tarp pastarųjų, bent kartą per pastaruosius metus narkotikus vartojo 15,2 proc. vyrų ir 4,6 proc. moterų, o per paskutinį mėnesį – atitinkamai 6,4 proc. vyrų ir 1,1 proc. moterų.
Naujosios psichoaktyviosios medžiagos (NPM) taip pat kelia susirūpinimą. Bent kartą gyvenime jas vartojo 3,5 proc. jaunimo (5,1 proc. vyrų ir 1,9 proc. moterų), o dar 4,5 proc. respondentų nebuvo tikri, ar kada nors tokias medžiagas vartojo. Tai rodo didelę informacijos stoką ir nežinojimą apie vartojamų medžiagų sudėtį bei galimus pavojus.
Daugiausia jaunimo narkotikus išbando ir vartoja draugų rate (72,8 proc.), rečiau – diskotekose ar naktiniuose klubuose (31,2 proc.) arba kavinėse bei baruose (21,4 proc.). Tai pabrėžia socialinės aplinkos ir bendraamžių įtakos svarbą.
Kodėl jaunimas išbando narkotikus ir kas juos stabdo?
Pagrindinės priežastys, skatinančios jaunimą išbandyti narkotikus, yra smalsumas ir noras atsipalaiduoti. Kita vertus, didžioji dalis jaunimo, kuris nebandė narkotikų, nurodė, kad jiems šios medžiagos tiesiog neįdomios, jie turi neigiamą nusistatymą prieš jų vartojimą, suvokia neigiamą poveikį sveikatai ir bijo priklausomybės. Šie atsakymai rodo, kad prevencijos darbas, ypač akcentuojant rizikas ir alternatyvas, gali būti veiksmingas.
Išvados ir prevencijos iššūkiai
NTAKD tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad narkotikų vartojimas tarp Lietuvos jaunimo yra opi problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir efektyvių prevencijos priemonių. Reikia stiprinti informacijos sklaidą apie psichoaktyviųjų medžiagų pavojų, ypač akcentuojant naujųjų medžiagų neapibrėžtumą ir riziką. Svarbu ugdyti jaunimo atsparumą neigiamai bendraamžių įtakai ir pasiūlyti alternatyvų, padedančių atsipalaiduoti bei įdomiai leisti laiką be kvaišalų. Tik bendromis visuomenės, institucijų ir šeimos pastangomis galima sukurti saugesnę aplinką mūsų jaunajai kartai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.