Inkstuose tūnantys akmenys: klastinga liga, kuri ilgai nesukelia skausmo, bet gali paralyžiuoti gyvenimą

Kas yra inkstų akmenligė ir kodėl ji atsiranda?

Inkstų akmenligė – tai klastingas medžiagų apykaitos sutrikimas, kai inkstuose pradeda kauptis druskų kristalai, kurių organizmas nesugeba natūraliai pašalinti. Šie akmenys gali tyliai augti ne vienerius metus, nes būdami inkstuose jie nesukelia jokių nemalonių simptomų. Gydytojas urologas A. Jaškevičius paaiškina: „Kol akmuo nedidelis, iki 5 mm, gali natūraliai pasišalinti su šlapimu. Tačiau pradėję leistis didesni akmenys užstringa šlapimtakyje ir sukelia labai stiprius, nepraeinančius skausmus. Tokius akmenis būtina skubiai šalinti. Priklausomai nuo individualaus atvejo, kartais užtenka sumažinti šlapimtakio uždegimą, kad akmuo natūraliai išeitų, o kartais reikia ir chirurginės intervencijos.“

Inkstų akmenys gali būti net devynių rūšių, tačiau dažniausiai, net 85 proc. atvejų, pasitaiko kalcio oksalatai. Tai šlapime netirpūs kristalai, kurie formuojasi dėl kalcio pertekliaus ir kepenų išskiriamų oksalatų. Tokie produktai kaip morkos, šparaginės pupelės, svogūnai, žuvis, jautiena, vištiena, gali paskatinti kepenyse susidaryti daugiau oksalatų. Per didelis kalcio kiekis organizme gali būti ir dėl sutrikusios inkstų veiklos, per intensyvaus kalcio pasisavinimo iš žarnyno, ar sutrikusios hormoninių liaukų veiklos, kai kalcis iš kaulų eikvojamas paties organizmo. Inkstai reguliuoja medžiagų pusiausvyrą organizme, ir kai jie nebespėja pašalinti kalcio pertekliaus, šis sudaro junginius su oksalatais ir pradeda formuoti akmenis.

Kitas dažnas tipas – uratiniai akmenys, būdingi net 50 proc. podagra sergančių žmonių. Jie susidaro sutrikus medžiagų apykaitai, kai kraujyje ir šlapime žymiai padidėja šlapimo rūgšties koncentracija. Dėl inkstų ir šlapimo takų infekcijų šlapimas tampa koncentruotas, kas taip pat gali paskatinti infekcinių akmenų formavimąsi. Be to, tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, naudojami reumatinių ligų ar COVID-19 gydymui, bei ŽIV gydymas, gali prisidėti prie akmenų atsiradimo.

Gydytojai, žinodami šį šalutinį poveikį, atidžiai stebi pacientus, kuriems yra tokių indikacijų.

Ankstyva diagnostika ir prevencija

Ankstyvas akmenų aptikimas yra itin svarbus, kol jie dar yra nedideli ir nesukelia skausmų. Gydytojas urologas A. Jaškevičius pabrėžia: „Inkstuose esančius akmenis galima pamatyti ištyrus ultragarsu arba rentgeno aparatu. Inkstų ir šlapimtakio apžiūra turėtų būti kiekvieno vyresnio nei 30 metų žmogaus kasmetinės sveikatos profilaktikos kalendoriuje.“ Reguliarus patikrinimas ir tinkamai sudaryta dieta kartu su pakankamu vandens vartojimu padeda akmenims pasišalinti savaime, be intervencijos.

Svarbu žinoti, koks yra akmens tipas. Nors kol akmuo neišėjęs, jo sudėties nustatyti negalime, urologas pataria pasilikti su šlapimu pasišalinusius akmenis. Jų laboratorinis tyrimas gali padėti nustatyti akmenligės tipą ir parinkti tolimesnį gydymą ar profilaktiką, nes tam pačiam žmogui dažniausiai auga vienos rūšies akmenys.

Ūmūs skausmai – pagalbos signalas

Daug pacientų apie inkstuose esančius akmenis sužino tik patekę į skubiosios pagalbos skyrių, kai akmuo, pradėjęs leistis šlapimtakiu, užstringa ir sukelia ūmų, paralyžiuojantį 7–8 balų skausmą. Šis aštrus skausmas dažniausiai jaučiamas viename ar kitame šone, nugaros juosmens srityje, po šonkaulių lanku, ir leidžiasi į kirkšnį, neslopdamas net nuo skausmą malšinančių vaistų. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Maži akmenys, iki 4–5 mm, nors ir sukelia nemalonius pojūčius, paprastai pasišalina patys. Tačiau didesnis akmuo, užstrigęs šlapimtakyje, sutrikdo šlapimo nutekėjimą, plečia inksto kolektorinę sistemą ir dirgina šlapimtakį, sukeldamas uždegimą.

Efektyvūs gydymo metodai

Užstrigusius inkstų akmenis reikia pašalinti kuo greičiau. Vienas iš mažiausiai invazinių būdų – ekstrakorporinė litotripsija, kai į akmenį nukreipiamos smūginės bangos. Šiuo metodu galima skaldyti akmenis viršutiniame ir viduriniame šlapimtakio trečdalyje, taip pat prie pat šlapimo pūslės, ir net iki 2 cm skersmens akmenis, glūdinčius pačiuose inkstuose. „Akmenų skaldymas ekstrakorporine litotripsija yra saugi operacija. Jos metu pacientas išlieka sąmoningas, skausmas numalšinamas intraveniniais medikamentais. Operacijos metu pacientas jaučia tik maudimą užpakalinėje juosmens srityje,“ – teigia gydytojas A. Jaškevičius. Po procedūros, kuri trunka 45–60 minučių, pacientas stebimas porą valandų, atliekama pakartotinė echoskopija. Akmens skeveldros gali pradėti pasišalinti tą pačią dieną, po savaitės ar net po pusmečio. Kraujo priemaišos pirmajame šlapime po litotripsijos yra normalu, gerianti pakankamai vandens inkstas išsivalo.

Jei akmuo įstringa apatinėje šlapimtakio dalyje, kur jo negalima diagnozuoti rentgeno spinduliais, jis skaldomas lazeriu, įvedamu per natūralias angas. Šie pažangūs metodai tausojantys organizmą ir nepažeidžia šlapimo takų.

Vandens svarba ir sveika gyvensena

Profilaktikoje ir gydyme gyvybiškai svarbu vartoti pakankamai skysčių. Suaugusiam žmogui per parą būtina išgerti 2–2,5 litro vandens. „Jeigu organizmas gauna mažiau nei 1,2 litro vandens, šlapimo koncentracija didėja, inkstams tenka intensyviau dirbti, jie nebesugeba pašalinti druskų kristalų. Negaudamas pakankamai skysčių, organizmas negali natūraliai pašalinti inkstuose susidariusių akmenų, ir jie toliau didėja. Gamtoje visur veikia tie patys dėsniai. Jei upė yra vandeninga, srovė nuneša net ir didelius akmenis, o vaga išlieka švari. Jei vandens srautas sumažėja, upės dugnas pamažu užsineša sąnašomis,“ – sako specialistas.

Sveika gyvensena ir fizinis krūvis taip pat yra nepaprastai svarbūs. Nejudrumas silpnina kaulus, kurie pamažu netenka kalcio. Šis kalcis per kraują nukeliauja į inkstus, kur turi būti pašalintas su šlapimu. Kai inkstai nebesugeba reguliuoti medžiagų pusiausvyros, kalcio kristalai kaupiasi ir formuoja akmenis.

Mitybos įtaka ir individualios dietos

Nėra universalių dietų, nes kiekvieno organizmas yra skirtingas. Anot gydytojo, geriausia, kai mityba yra įvairi, o maisto vartojama saikingai. Specialiai tam žmogui pritaikytą dietą turi sudaryti specialistas.

Dietos, priklausomai nuo akmenų rūšies:

Sergantiems OSKALURIJA (kalcio oksalatų akmenys)

Rekomenduojama:

  • Daržovės: baltagūžiai, Briuselio, žiediniai kopūstai, moliūgai, agurkai, žirniai, baklažanai.
  • Vaisiai: abrikosai, bananai, melionai, kriaušės, vynuogės.
  • Kruopos ir miltiniai gaminiai: įvairios kruopos, balta duona.
  • Augalinis aliejus.
  • Pieno produktai ir mėsa – pirmoje dienos pusėje.
  • Periodiškai bulvių ir kopūstų dieta.

Ribojama:

  • Daržovės: morkos, šparaginės pupelės, svogūnai, pomidorai, cikorija, stipri arbata.
  • Produktai, turintys daug kalcio: pieno produktai, vytinta žuvis, sezamas, migdolai, džiovinti abrikosai.
  • Mėsa, žuvis: jautiena, vištiena, drebučiai, kepenys, menkės.
  • Produktai, turintys daug vitamino C: serbentai, obuoliai, ridikai.

Draudžiama:

  • Kava, šokoladas.
  • Daržovės: salierai, rabarbarai, špinatai, rūgštynės, petražolės.
  • Sultiniai.

Sergantiems URATURIJA (šlapimo rūgšties akmenys)

Rekomenduojama:

  • Daržovės: baltagūžiai, žiediniai kopūstai.
  • Kruopos: grikiai, avižos, kviečiai, ryžiai.
  • Vaisiai, citrinų sultys.
  • Produktai, turintys daug magnio: džiovinti abrikosai, juodosios slyvos, jūros kopūstai, sėlenos.
  • Sviestas ir augalinis aliejus.
  • Miltų produktai: kvietinė duona iš rupių miltų.
  • Mėsa, žuvis: neriebi mėsa, virta žuvis – pirmoje dienos pusėje.
  • Pieno produktai – pirmoje dienos pusėje.
  • Kiaušiniai.
  • Miežių ir avižų nuovirai.

Ribojama:

  • Ankštiniai: žirniai, pupos.
  • Mėsa: jautiena, vištiena, triušiena, rūkytas kumpis.
  • Grybai.

Draudžiama:

  • Kava, kakava, stipri arbata, šokoladas.
  • Žuvis: sardinės, silkės, menkės, riebios žuvys.
  • Mėsa: kiauliena, aviena, subproduktai (kepenys, inkstai, smegenys).
  • Daržovės: lęšiai, špinatai, Briuselio kopūstai.
  • Sultiniai.

Sergantiems FOSFATURIJA (fosfatų akmenys)

Rekomenduojama:

  • Sviestas, augalinis aliejus.
  • Kruopos ir miltiniai gaminiai: manų kruopos, ryžiai, makaronai, aukščiausios ir I rūšies miltai.
  • Daržovės: bulvės, kopūstai, morkos, agurkai, pomidorai, arbūzai.
  • Vaisiai ir uogos: abrikosai, vyšnios, kriaušės, slyvos, braškės.

Ribojama:

  • Mėsa: jautiena, kiauliena, virta dešra.
  • Kiaušiniai.
  • Kruopos ir miltiniai gaminiai: kukurūzų kruopos, II rūšies miltai.
  • Pieno produktai: pienas, grietinė.
  • Silpnai gazuotas mineralinis vanduo.

Draudžiama:

  • Pieno produktai: sūris, varškė.
  • Mėsa ir žuvis: vištiena, jautienos kepenys, žuvis, ikrai.
  • Daržovės: pupelės, žirniai.
  • Kruopos: avižos, perlinės, grikiai, soros.
  • Šokoladas.
  • Gazuotas mineralinis vanduo.
Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 74 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *