Gimdos kaklelio vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, ypač paveikianti jaunas, reprodukcinio amžiaus moteris, kurioms ši liga yra antra arba trečia pagal dažnį. Doc. dr. Kristina Jarienė pabrėžia, kad sergamumo dažnis pradeda didėti nuo 35–40 metų amžiaus, todėl itin svarbu žinoti ankstyvuosius požymius ir prevencijos galimybes. Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, nes Lietuvoje moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Ankstyvieji gimdos kaklelio vėžio simptomai: į ką atkreipti dėmesį?
Kaip ir dauguma onkologinių susirgimų, gimdos kaklelio vėžys yra klastinga liga, nes ankstyvose stadijose gali nepasireikšti jokie specifiniai požymiai. Doc. dr. K. Jarienė teigia, kad „pirmas ir turbūt vienintelis ankstyvas gimdos kaklelio vėžio simptomas – kraujavimas ar tepliojimas kraujingomis išskyromis iš makšties ne mėnesinių metu arba kraujavimas pomenopauzėje. Ypatingai dėmesį atkreipti reikėtų, jei atsiranda kraujavimas po lytinių santykių.“
Visi kiti simptomai, pasak gydytojos, signalizuoja apie jau pažengusią ligą: „atsiranda gausios vandeningos, panašios į mėsos nuoplovas itin nemalonaus kvapo išskyros, lytiniai santykiai tampa skausmingi, atsiranda skausmas pilvo apatinėje dalyje, o vėliau ir visame mažajame dubenyje, tirpsta ir tinsta kojos. Atsiradę inkstų skausmai ar tuštinimosi bei šlapinimosi sutrikimai signalizuoja, kad liga labai išplitusi.“
Veiksmingiausia profilaktika: skiepai ir reguliari patikra
Didžiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys – didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (DR ŽPV), perduodamas lytinių santykių metu. Skaičiuojama, kad su šiuo virusu susiduria 8 ar 9 iš 10 žmonių. Doc. dr. K. Jarienė rekomenduoja pasiskiepyti nuo šios infekcijos, kad „po vakcinacijos susidarę antikūnai jau iš karto neleistų virusams plisti ir daugintis, virusui patekus į organizmą.“ Skiepytis patariama visiems jaunuoliams, nes jauname amžiuje susidaro stipriausias imunitetas ir reikia mažiau vakcinos dozių.
Taip pat būtina reguliariai tikrintis ir dalyvauti patikros programoje.
Profilaktiniai tyrimai leidžia anksti aptikti pokyčius, kuriuos sukelia ilgai išliekanti DR ŽPV infekcija, arba diagnozuoti pačią infekciją. Net ir pasiskiepijusioms moterims rekomenduojama dalyvauti patikroje, nes „virusų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį, yra daug daugiau nei skirtingų ŽPV baltymų tipų yra įtraukta į vakcinų sudėtį.“ Papildoma vakcinų apsauga nuo kitų ŽPV tipų, kurių baltymų vakcinos sudėtyje nėra, nebūtinai bus 100 proc. efektyvi ar ilgalaikė.
Išgyvenamumo statistika ir ankstyvos diagnostikos svarba
Gydytojai įprastai skaičiuoja penkerių metų išgyvenamumo statistiką. Bendras gimdos kaklelio vėžiu susirgusiųjų penkerių metų išgyvenamumas siekia 50–60 proc. Tačiau šis rodiklis labai priklauso nuo ligos stadijos, gretutinių moters ligų ir net noro sveikti.
Doc. dr. K. Jarienė pabrėžia: „diagnozavus ją pirmoje ar vadinamojoje nulinėje stadijoje, išgyvenamumas siekia 98 proc. ir daugiau. Nustačius gimdos kaklelio vėžį pažengusioje stadijoje, išgyvenamumo rodiklis siekia vos 15–17 proc.“ Deja, apie 50 proc. pacienčių diagnozė nustatoma vėlyvose stadijose, kai kalbama jau ne apie efektyvų gydymą, o apie gyvenimo kokybės užtikrinimą. Todėl gyvybiškai svarbu laiku kreiptis į gydytojus, dalyvauti patikros programoje ir pasiskiepyti nuo ŽPV.
Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Lietuvoje
Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Lietuvoje veikia nuo 2004 metų ir yra atnaujinta nuo šių metų sausio 1 dienos. Dabar visoms moterims nuo 35 iki 60 metų jau atliekamas ŽPV infekciją aptinkantis tyrimas. Jaunesnėms moterims, nuo 25 metų, ir toliau atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, kurio metu ieškoma pakitusių ląstelių.
Tyrimų duomenys rodo, kad jaunoms merginoms ŽPV infekcija aptinkama itin dažnai, tai lemia ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažna lytinių partnerių kaita. Tačiau joms ši infekcija dažniau ir išnyksta savaime, nesukeldama žalos. Skaičiuojama, kad „beveik 90 proc. ŽPV užsikrėtusių moterų, šis virusas išnyksta ar organizmas juo atsikrato per kelis metus.“ Docentė K. Jarienė aiškina, kad „jaunoms moterims laikinos ŽPV infekcijos aptikimas gali paskatinti atlikti daugybę kitų papildomų tyrimų ar dėl nerimo operuoti minimalius pokyčius, kai tam dar nėra indikacijų. Tokiu būdu padaroma žala reprodukcinei sveikatai ateityje.“ Todėl jaunoms moterims ieškoma ne laikinos ŽPV infekcijos, o galimų ląstelių pokyčių, kuriuos sukelia ilgai išliekanti infekcija. Citologinius tyrimus saugu kartoti kas 3 metus, jei jie nerodo jokių pokyčių. Vis dėlto, jaunos, lytiškai aktyvios moterys dažniau ir pakartotinai užsikrečia, todėl vakcinacija joms galėtų padėti.
Vyresnėms moterims infekuotumas DR ŽPV diagnozuojamas rečiau, tačiau virusas organizme ilgiau ir užsilieka, o ikivėžinės ligos ir vėžys atsiranda tada, kai DR ŽPV infekcija organizme gyvuoja ilgai. Atsižvelgiant į tai, vyresnėms moterims naudingiau atlikti ŽPV patikrą ir tik aptikus virusą, tirti, kokius pokyčius ši infekcija jau galėjo sukelti.
Nuo ko apsaugo ŽPV vakcina?
Dažniausiai ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį, tačiau jis gali būti ir išangės, gerklų, makšties, varpos ar tarpvietės ikivėžinių ligų ar vėžio priežastimi. Todėl svarbu akcentuoti, kad „ši vakcina ne nuo gimdos kaklelio vėžio, o nuo visų ligų, kurias gali sukelti šis virusas, tame tarpe ir gimdos kaklelio vėžį.“
2020 metais JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino, kad vakcina veiksminga ne tik nuo ikivėžinių gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės, išangės ar varpos ligų bei šių lokalizacijų vėžio, bet ir nuo gerklų vėžio visiems asmenims, skiepijant juos nuo 9 iki 45 metų. Tikėtina, kad ateityje ši papildoma indikacija – apsauga nuo ŽPV sukeltų gerklų susirgimų – bus patvirtinta ir Europoje.
Kam rekomenduojama skiepytis ŽPV vakcina?
Lietuvoje ŽPV vakcina nemokamai skiepijamos visos 11 metų sulaukusios mergaitės. Doc. dr. K. Jarienė pabrėžia, kad vakcinos efektyvumas jau matomas šalyse, kuriose vakcinacija pradėta anksčiausiai: „jau stebimas ženklus žmogaus papilomos viruso infekcijos dažnio ir jo sukeliamų ikivėžinių pokyčių mažėjimas, atsiranda pirmieji duomenys apie mažėjantį sergamumą gimdos kaklelio vėžiu.“
Siekiant, kad vakcina būtų efektyvi ne tik individualiai, bet ir visuomenės mastu, reikėtų paskiepyti bent 80 proc., o idealu – 90 proc. tikslinės grupės mergaičių. Skiepijant didesnę dalį mergaičių, sukuriamas vadinamasis visuomenės imunitetas, kai vakcinacijos naudą gauna ir likusi, neskiepyta visuomenės dalis.
Vakcina skirta ne tik mergaitėms, bet ir visiems žmonėms nuo 9 metų amžiaus – tai reiškia, ir berniukams, ir moterims, ir vyrams. Skiepijant berniukus, jie apsaugomi tiesiogiai, kas ypač svarbu, jei mergaičių vakcinacijos mastai šalyje nepakankami. Šiuo metu sprendimą skiepyti ir berniukus yra priėmusios 55 pasaulio šalys, kuriose patvirtinta lyčiai neutrali vakcinacija, tačiau Lietuvoje kol kas nėra galimybių nemokamai paskiepyti berniukus nuo ŽPV.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.